Lietuvių liaudies jaunojo išleistuvių dainos

Vestuvių šventė jaunojo pusėje prasideda nuo jaunojo išleistuvių. 20 a. Štai kupiškio apylinkėse, pasak b. Buračo, jaunikio pusė tą vakarą praleidžia taipgi be triukšmo ir linksmybių. Kartais piršlys ar pajaunys koks ir sudainuoja kiek .

Panašiai būdavo atsisveikinama su jaunuoju ir žemaitijoje: pintuvės pas jaunąjį nėra tokios sudėtingos, išlaidžios, kaip pas jaunąją. Ir senųjų priežodis sako: kiek vaikelio (vaikino) vestuvės, tiek paršelio skerstuvės . Jeigu jaunasis išeina į jaunosios ūkį, tai visos vestuvių iškilmės jo tėviškėj ir baigias pintuvėmis.

Jaunojo namuosna vakarą, brėkštant, renkasi griežikai, baigiama puošti kambarius vainikais, įkelia aukštai, aukščiau medžių viršūnių, uždegtą liktarną, aptrauktą spalvotu (raudonu ar žaliu) popierium. Tai ženklas, kad pintuvininkai laukiami tuose namuose.

Temstant, baigiant rinktis pintuvininkams (jaunojo giminėms, vedliams, kaimynams ir nekviestajai apylinkės jaunuomenei), jaunasis pirmas pradeda šokius <. Jaunuomenei linksminantis, jaunasis rengiasi važiuoti į jaunąją .

Dzūkų papročiu pas jaunąjį taip pat būna vakaronė. Ji, pasak v. Krėvės-mickevičiaus, be jokių ypatingų apeigų. Susirenka iš pradžios sodžiaus mergos ir, padėdamos svokoms kaišyti namus, dainuoja tam tikras dainas apie bernelio ir mergelės meilę, apie norą susituokti <. Parėdžius ir išdabinus pirkias, apkaišius pirkių ir priemenės duris gėlėmis ir žaliomis beržo, liepos ir ąžuolo šakomis, mergos eina valgyti, svokų vaišinamos. Bernams didesniame skaičiuje susirinkus, smuikininkas ima griežti šokti vyriausias broliukas svoką. Jaunimas irgi šoka iki vėlyvos nakties – iki antrųjų ar net trečiųjų gaidžių .

Apžvelgėme trijų skirtingų vietų jaunojo išleistuvių papročius. Po visą Lietuvą pasidairius, rastume visokių ceremonijų, išdaigų. Bet visur pastebėtume ir susikaupimą, ruošimąsi svarbiai kelionei, pajustume gildančią širdį atsisveikinimo su jaunyste, draugais, bernišku valiūkavimu nuotaiką ir norą paskutinį kartą dar pasilinksminti. Tai jaučiame ir iš to vak panašiai veržliai variantuose intonuojamos frazės skirkis, ūlyčia tu plačioji arba klėsk, ūlyčėle, klėski, plačioji . Šitas siautimas jau paskutinis. Kaip ryškus esamos situacijos apibendrinimas skamba refrenas mundraukite, brolaliai, jau mano po mundrys(tai) .

Kitas šio epizodo dainų motyvas – bernelio ruošimas į kelionę. Dainose skamba ir raginimas skubėti, ir tariamas nustebinimas (kur taip išsirengia, išsipuošia?), pabrėžiantis kelionės svarbą.