Lietuvos jaunimo emigracijos priežasčių analizė

Įvadas. Emigracijos charakteristika. Pristatymas. Rezultatų analizė. Tyrimų duomenų rinkimo metodai. Apklausa. Dokumentų analizė. Tyrimų duomenų analizė. Internetinės apklausos analizė. Kiekybinė dokumentų analizė. Dinamikos eilutės rodikliai. Koreliacinio ryšio stiprumo nustatymas ir įvertinimas. Trendo skaičiavimas. Kokybinė dokumentų analizė. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Priedai.

Pagal tikslinę paskirtį: medžiaga gauta paties tyrėjo, programa, tiksliniai faktiniai dokumentai, informaciniai, reguliatyviniai, komunikatyviniai, kultūros - švietimo ir kt.

Pagal dokumento šaltinio statusą: oficialūs (valstybinė statistika, valstybinių archyvų duomenys) ir neoficialūs (asmeninė medžiaga parengta pačių autorių).

2) Antrinių duomenų analizę tikslinga naudoti kaip papildomą tyrimo šaltinį. 3) Antrinių duomenų metodas leidžia tobulinti tyrimo instrumentarijų.

užtikrinti informacijos patikimumą ir pagrįstumą (atliekama dok. kūrimo sąlygų ir turinio analizė);

Daugkartinis teksto skaitymas. Studentas turi daug kartų perskaityti visų interviu tekstus, kad, pirma, gerai susipažintų su jų turiniu, ir antra, išryškėtų pagrindinės temos, raktiniai žodžiai ar kategorijos.

Kontent analizė - pakankamai objektyvi ir nešališka, kadangi nagrinėjami dokumentų (dažniausiai oficialių) duomenys.

Patogu apdoroti gausią informaciją, gautą kaip atsakymus į interviu klausimus.

Nėra moksliškai pagrįstų tikslių kategorijų, subkategorijų (indikatorių) ir jų atrankos kriterijų;

MAPE nusako santykinį prognozavimo tikslumą ir, juo remiantis, galima palyginti skirtingų rodiklių prognozes.

Respondentai : Apklausoje dalyvavo 44 respondentai, kurių amžius vyravo nuo 16 iki 29 metų amžiaus (2 priedas).

Trečias anketinės apklausos klausimas buvo tam, jog išsiaiškinti ar respondentai turi artimoje aplinkoje jaunų žmonių, kurie yra emigravę į kitas šalis.

Ketvirtu klausimu buvo siekiama sužinoti kokios priežastys skatina žmonės išvažiuoti iš Lietuvos (galima buvo pasirinkti kelis atsakymus).

Iš respondentų atsakymų matome, kad pati didžiausia priežastimi yra nedidelis Lietuvos darbo užmokestis, tai pat nemažai respondentų galvoja, kad užsieny yra didesnė galimybė tobulėti. Džiugina, kad 10 respondentų iš vis negalvoja apie emigraciją. Mažiausiai atsakiusiųjų paliktu Lietuva dėl mokslo, iš to galime spręsti, kad mokslas Lietuvoje tenkina žmones.

Penktas anketos klausimas buvo atviras ir juo siekta sužinoti į kokias šalys jaunimas norėtu emigruoti, ir buvo tokie atsakymai:

Daugiausiai respondentų žada palikti Lietuva ieškant geresnio gyvenimo į Angliją. Taip pat ne mažai respondentų pasirinko Vokietiją.

Išnagrinėjus reiškinius kurie skatina gižti į Lietuvą yra matomi tokie rezultatai:

Jeigu respondentai išvažiuotu į užsienį, dažniausia priežastimi grįžti atgal į Lietuvą butu nenoras dirbti ir gyventi svetur, nes yra didžiausias vidurkis (1,94).

Reiškinio gerėjančios darbo sąlygos sklaidos koeficientas yra aukščiausias (50,12%), tad galima teigti, jog nuomonių įvairovė yra labai didele.

Pats mažiausias nuomonių pasiskirstymas yra grįžimas dėl nebaigtų mokslų (33,98%), bet vis tiek jis viršija 30% ir tai reiškia, kad respondentų nuomonių pasiskirstymas yra labai didelis.

Geriausiai (labai gerai (4)) respondentai vertina Lietuvos ekonomiką ir perspektyvas gyvenant Lietuvoje, nes šių reiškinių moda parodo būtent i labai gera nuomonę.

Mažiausias nuomonių pasiskirstymas krito į Lietuvos ekonomika (42,22%), daugiausiai respondentų teigia, kad Lietuvos ekonomika yra vidutiniška.

Negatyviausiai respondentai įvertino Lietuvos prekių ir paslaugų kainas, daugiau nei 50 % respondentų teigia, kad Lietuvos prekių ir paslaugų kainos yra ,,labai blogos“, tai reiškia aukštos.

Atsakymų rezultatai parodė, kad didžiausia dalis respondentų, tai yra 40,9 proc. yra neprisprendę ar liks Lietuvoje ar išvyks į užsienį. Tuo tarpu džiugina, kad daugiau respondentų kietina likti Lietuvoje (31,8 proc.) nei išvykti iš Lietuvos.