Lietuvos jaunimo emigracijos priežasčių tyrimas

Įvadas. Emigracijos charakteristika. Emigracija ir jos priežastys. Emigracija Lietuvoje. Tyrimų duomenų rinkimo metodai. Apklausa. Tyrimų duomenų analizė. Anketavimo duomenų analizė. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra. Priedas.

Tyrimo aktualumas: Lietuvos gyventojai atgavę nepriklausomybę įgijo galimybę emigruoti iš Lietuvos taip ieškodami geresnio gyvenimo svetur. Emigracijos rodiklis per pastaruosius 3 metus ženkliai sumažėjo, tačiau atsižvelgiant į visą emigracijos laikotarpį nuo 1990 metų, bendras emigrantų skaičius yra 1 052 241. Nors ir ši problema nebėra tokia didelė kaip prieš dešimtmetį tačiau vis dar yra aktuali.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti kokie veiksniai lemia Lietuvos jaunimo emigraciją.

Darbo metodai: anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė, grafinis modeliavimas, moksliniai straipsniai.

Emigracijos priežastys gali būti skirstomos į keturias pagrindines grupes: paklausos veiksniai, pasiūlos veiksniai, grandininės migracijos veiksniai ir psichologiniai veiksniai. Paklausos veiksniai – migrantus traukia geresnės kitų valstybių ekonominės, socialinės, kultūrinės ir kitokio pobūdžio sąlygos. Pagrindiniai paklausos veiksniai: didesnės pajamos, mažesni mokesčiai, geresni darbo pasiūlymai, geresnės pragyvenimo bei darbo sąlygos, politinis stabilumas, kokybiškesnės mokymosi, gydymo paslaugos, religinė tolerancija ir panašiai. Pasiūlos veiksniai yra karas ar ginkluotas konfliktas, skurdas, badas, labai bloga politinė situacija, didelis nedarbo lygis ir nedidelis užimtumas, mažas atlyginimas, sudėtingos ir sunkios materialinės ir socialinės gyvenimo sąlygos gimtojoje šalyje. Grandininės migracijos veiksniai yra susiję su anksčiau išvykusių emigrantų kvietimu gimtojoje šalyje likusius draugus, pažystamus, gimines atvykti į šalį, kurioje emigrantai yra įsikūrę. Taip pat grandininė emigracija yra susijusi su informacijos dalinimusi apie darbą, būstą, ekonomines sąlygas. Psichologiniai veiksniai nulemia norą ir sprendimą emigruoti, jie yra susiję su motyvacija, prisirišimu prie šeimos, baime ir nežinomybe dėl prisitaikymo naujoje šalyje, kalbos barjeru ir pan. (Rudžinskienė ir Palauskaitė, 2014)

Taip pat įtakos migracijai turi globalizacija, nors ir neturi tiesioginio poveikio, bet palengvina migracijos procesą per laisvą asmenų judėjimą ir technologijų plėtrą, leidžiančią komunikuoti su visu pasauliu. Prie migracijos proceso lengvėjimo prisideda ir susisiekimo priemonių tobulėjimas, kuris lemia ne tik greitesnį, bet ir pigesnį žmonių geografinį mobilumą. 2016 m. Naujickaitė ir Melnikas teigė, kad „Ekonomikos globalizacija, pasireiškianti kapitalistinės rinkos įsiskverbimu į silpniau išsivysčiusias šalis, pasižyminčias itin silpna rinka, besivystančiose šalyse lemia ekonominius, socialinius, politinius ir kultūrinius pokyčius, kurie skatina asmenis ieškoti naujų ekonominio išlikimo strategijų“ (p. 232).

Apibendrinant galima teikti, kad emigracija tai žmonių persikelimas iš vienos šalies į kitą dėl ekonominių, politinių, religinių ar asmeninių priežasčių. Emigracijos priežastys gali būti skirstomos į keturias pagrindines grupes: paklausos veiksniai, pasiūlos veiksniai, grandininės migracijos veiksniai ir psichologiniai veiksniai. Emigracija Lietuvoje didžiūlė problema tapo 20a. pradžioje dėl politinės ir ekonominės padėties žmonės sparčiai emigravo, daugiausiai žmonių emigravo į JAV . Žvelgiant šiuolaikines tendencijas emigracija iki pat šių dienų yra aktuali tema ir tik paskutiniais metais žmonių iš Lietuvos emigruoja mažiau.

Apibendrinant galima teigti, kad visi duomenų rinkimo metodai yra svarbūs savo kiekvienu punktu, nes čia pasirenkamos žmonių grupės ar kiti tyrimo objektai turi būti tikslūs ir reiškiantys tik savo nuomonę ir neatitaikyti kryptingai tyrėjo nuomonei. Renkant duomenis taip pat reikia žinoti ir kiek žmonių reikia apklausai, kad tyrimas būtų vertingas ir tikslus, žmonėms užduodami klausimai turi būti tiek pat ir aiškus ir suprantami, kad šie galėtų pateikti savo nuomonę.