Lietuvos pristatymas pasauliui

Lietuvos atsiradimas Lietuvos kalba. Kaip atsirado Lietuva? Lietuvos vardas pasaulyje žinomas daugiau nei tūkstantį metų. Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Abėcėlė. Lietuvių kalbos abėcėlė, arba raidynas. Lietuvių kalbos raida. Lietuvių kalba savo raidos laikotarpyje patyrė begalę sunkumų. Knygnešystė. Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas. Lietuvos Respublika. Plotas - 65200 km² Gyventojai – 2 791 903 (tankis. Lietuvos garsiausi rašytojai ir jų kūriniai. Vincas Mykolaitis – Putinas – buvo lyrikas. Jonas Biliūnas – XIXa. Pabaigos – XXa. Pradžios Lietuvių kūrėjas. Kūrė eilėraščius, noveles, apysakas. Garsiausia Lietuvos giminė. Viena garsiausių LDK. Žymiausi Radvilos. Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584) 1565 m. Barbora Radvilaitė - LDK didikė  Goštautų valdų. Mikalojus Radvila – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas. Katekizmas – kas tai? Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga. Kultūros paveldo objektai. Trakų salos pilis. Vilniaus senamiestis. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas.

Lietuvos atsiradimas Lietuvos kalba Lietuvos respublika Lietuvių kalbos raida Lietuvos garsiausi kūriniai Garsiausia Lietuvos giminė Žymiausi Radvilos Pirmasis Lietuvių kalbos kūrinys Kultūros paveldo objektai.

Lietuvos vardas pasaulyje žinomas daugiau nei tūkstantį metų, nuo tada, kai pirmą kartą 1009-aisais  buvo užrašytas Kvedlinburgo analuose. Tūkstantmetis – ilgas laikas valstybei, per tuos metus Lietuva kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tarp didžiausių pasaulio valstybių. Nuosmukio laikais ištrinta iš pasaulio žemėlapių, išgyvenusi sunkius laikus, prieš šimtmetį Lietuva pasirinko valstybingumo kelią, juo tvirtai eina ir šiandien, atkūrusi Antrąją Respubliką.

Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Ji labai svarbi indoeuropeistikai – atskirai kalbotyros šakai, tyrinėjančiai indoeuropiečių kalbų kilmę, raidą, panašumus ir skirtumus. Įvairių tautybių šios srities mokslininkai savo konferencijose bendrauja lietuviškai!

Lietuvių kalbos abėcėlė, arba raidynas, yra analogų pasaulyje neturintis, neprilygstamas didžiojo mokslininko Jono Jablonskio šedevras. Raidyną sudaro šešiasdešimt keturios raidės, tai yra trisdešimt dvi didžios ir trisdešimt dvi mažos. Tarp jų galime rasti, jei neklaidingai suskaitėme, dvylika balsinių ir dvidešimt priebalsinių raidžių, o taip pat - ir devynias lietuviškas raides.