Lietuvos užsienio prekyba
Užsienio prekyba tai pati seniausia tarptautinių ekonominių santykių išraiška. Šiuo metu ūkiniu požiūriu savarankiškų šalių verslai labai smarkiai susiję bei priklausomi būtent nuo užsienio prekybos. Lietuvai kaip mažai šaliai, kurios bendrame vidiniame produkte eksporto – importo sudedamoji dalis sudaro didelį lyginamąjį svorį, užsienio prekybos plėtra tampa labai svarbiu uždaviniu.
Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. Lietuvoje pradėtos esminės politinės ir ekonominės reformos. Jų tikslas sukurti demokratinę tvarką ir sąlygas rinkos ekonomikai. Atkurtos nepriklausomybės metai dar labiau išryškino pagrindines Lietuvos raidos tendencijas – šiandien mūsų plėtra nukreipta į europą. Dabar vykstantys procesai iš esmės yra pozityvūs, tačiau ne tokie paprasti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mano referato tema: Lietuvos užsienio prekyba 2000 – 2003 metais. Pirmame skyriuje apžvelgsiu Lietuvos užsienio prekybą. Pirmo skyriaus pirmoje dalyje panagrinėsiu Lietuvos užsienio politikos raidą. Antroje dalyje pateiksiu užsienio prekybą atspindinčius statistinius duomenis ir juos analizuosiu. Trečioje dalyje aptarsiu užsienio prekybos rėžimą Lietuvoje. Ketvirtoje pirmo skyriaus dalyje analizuosiu Lietuvos narystę ppo. Pirmo skirsnio antrame skyriuje analizuosiu prekybą pagal prekių grupes ir šalis. Antrame skirsnyje aptarsiu pagrindinius užsienio prekybos tikslus jų įgyvendinimą. Trečiame skirsnyje paanalizuosiu pagrindines Lietuvos užsienio prekybos problemas.
Rašydama šį referatą naudojausi ministerijų, statistikos departamento skelbiamais duomenimis, lr vyriausybės programa, užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios ssrs į vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais.
Iki ekonominių reformų pradžios Lietuvos užsienio prekybą vykdė valstybinės įstaigos, ji buvo griežtai reguliuojama kvotomis ir licencijomis. Dėl to reikėjo iš naujo kurti visą užsienio prekybos sistemą. Kadangi centrinis planavimas pats savaime buvo pagrindinis netarifinis prekybą slopinantis barjeras, tai jo panaikinimas buvo didelis žingsnis atviros ekonomikos link. Dėl šio sisteminio pasikeitimo po keleto metų užsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus.
Lietuvoje kaip ir kitose vidurio ir rytų europos šalyse, užsienio prekybos liberalizavimas buvo svarbi perėjimo į rinkos ekonomiką proceso dalis.
