Lietuvos valstybės atkūrimas ir LR laikinosios konstitucijos
Lietuvos valstybės atkūrimas ir Lietuvos Respublikos laikinosios konstitucijos.
Steigiamojo Seimo Rezoliucija Vienas iš reikšmingiausių dalykų, kad nesitenkindamas Lietuvos tarybos skelbta nuostata dėl demokratiniais pagrindais sutvarkytos Lietuvos valstybės atkūrimo, susirinkęs steigiamasis seimas, nuostatą sukonkretino, kurio galutinį sprendimą patikėjusios Lietuvių Vilniaus konferencija, tiek Lietuvos taryba – nustatė atkurtosios Lietuvos valstybės pamatus, valdymo formą – demokretinę respubliką.
Vykdė Vasario 16-osios akto pavedimą; kosnstatavo Lietuvos valstybę tapus laisva nuo visų valstybinių ryšių; Nustatė niekieno neribojimą Lietuvos valstybės suverenumą; Įgavo principinę konstitucinę reikšmę; Suteikė nepriklausomai valstybei prideramą politinį svorį bei autoritetą;.
1918-03-23 Vokietija pripažįsta Lietuvos Nepriklausomybę, tačiau ne 1918-02-16, o 1917-12-11 akto pagrindu (bet nepanaikino rėžimo ir nesuteikė valstybingumo). 1918-06-04 Tarybos preziudimas nutarė lietuvą paskelbti konstitucine monarchija 1918-07-11 Lietuvos taryba pasivadina Lietuvos valstybės taryba, išrinktas karaliumi Mindaugas II.
Susidėjo iš 6 skyrių, suskirstytų į 29 straipsnius. Preambulėje Valstybės taryba deklaruoja įsteigianti laikinąją Lietuvos Valstybės Vyriausybę, palikdama Steigiamajam Seimui spręsti dėl valdymo formos ir konstitucijos. Nustatė parlamentinį valstybės valdymą Vyriausieji laikinieji valstybės organai: Valstybės taryba Ministerių Kabinetas Valstybės Tarybos prezidiumas Papildymo ir keitimo teisė pavesta Valstybės tarybai (1/2 narių pareikalavus ir 2/3 narių priėmus).
Valstybės valdymo forma; Valstybės tarybos bei preziudimo sudarymo tvarka ir jų įgaliojimų trukmė; Buvo kalbama apie jau egzistuojančią Tarybą.
