Lietuvos valstybės ir teisės istorija 8

Bendravalstybinės privilegijos. 1387m. privilegija bajorams katalikams. Joje numatyta: a) leisti kartu su teisėtais savo įpėdiniais nuosavybės teisėmis turėti savo paveldėtus miestus, valsčius, kaimus ir namus, laisvai tuo turtu naudotis ir disponuoti, t.y. parduoti, dovanoti, įkeisti ir t.t.; b) kiekviename paviete bus paskirta po vieną teisėją, kuris spręs bylas ir rinks baudas, t.p. po vieną tekūną, vykdysiantį teismo sprendimus; c) turėti teisę laisvai savo dukteris ir giminaites leisti už vyrų, o našlėms, iki jos vėl neištekės, leista pasilikti savo mirusiojo vyro dvaruose; d) neuždėti bajorams jokios prievolės; e)nė vienas lietuvis ar lietuvė negali vesti rusės ar tekėti už ruso, jei jie prieš tai nepriims katalikų tikybos; g) Lietuvoje įsteigtos katalikų bažnyčios ir vienuolynai laisvi nuo visų prievolių ir duoklių.1413m. Jogailos ir Vytauto privilegija, kuri buvo suteikta bajorijai už aktyvų dalyvavimą ir iškovotą laimėjimą 1410m. Žalgirio mūšyje. Prie jau esamų privilegijų nuostatos, patvirtinusios teisės nuosavybės, šeimos narių santykiuose ir karo prievolės pareigas, iš naujo įtvirtinta: a) galimybė katalikams bajorams turimas leno teise žemes perleisti valdyti savo žmonoms; b) moterims bajorėms pripažįstama paveldėjimo teisė; c) bajorai atleidžiami nuo duoklių DK; d) Lietuvoje įvedami Vilniaus ir Trakų urėdai; e) prireikus gali įvykti bajorų suvažiavimas aptarti krašto reikalus; f) 47 lietuvių bajorų šeimoms suteikiami lenkų herbai. 1432m. Jogailos privilegija – numatoma teisė ne tik bajorams lietuviams katalikams, bet ir slavų žemių stačiatikiams bajorams, susitarus su lenkais, naudotis jų herbais. 1434m. DK Žygimantas davė bajorams privilegiją nedalyvaujant lenkams. Ja remiantis tas pačias teises gavo bajorai katalikai ir stačiatikiai. Bajorai gavo garantiją, kad įskųsti be teismo jie nebus persekiojami. Turėjo teisę paveldėtą turtą parduoti, iškeisti, bet perleidimo aktai turėjo būti sudaromi DK akivaizdoje ar jo pareigūnų. Kunigaikščiai ir bajorų valstiečiai ir valdiniai atleidžiami nuo duoklių DK ir nuo visokių darbų (šieno pjovimas...) DK dvaruose. Ši privilegija t.p. sulygina kunigaikščių ir bajorų teises. 1447m. Kazimiero privilegija Lietuvos bajorai gavo šią privilegiją todėl, kad sutiko išleisti Kazimierą į Lenkijos karaliaus sostą. Joje patvirtintos jau turimos bajorų teisės. Bajorų valdiniai ir kt valdiniai atleisti nuo prievolių DK. Bajorų valstiečiai buvo atleisti nuo prievolių DK dvarams, bet ne nuo prievolių valstybei. DK įsipareigojo nemažinti Lietuvos teritorijos ir neskirti svetimšalių vietininkais ar kitais pareigūnais. Niekas negali būti baudžiamas ir neprivalo atsakyti už svetimus nusikaltimus, nei žmona už vyrą ar vyras už žmoną ir pan., išskyrus tuos atvejus jei pats dalyvautų nusikaltime. Bajorai turi teisę važinėti į užsienį. Draudžiama išvykti tik į priešo kraštus. 1492m. Aleksandras davė bajorams privilegiją. Čia patvirtinami 1447m. privilegijos pirmi 15 straipsniai. Kituose kalbama apie tai, kad DK įsipareigojo nekeisti nenaikinti sprendimų, priimtų kartu su Ponų taryba. Pasižadėjo laikytis ponų patarimų, nors su jais ir nesutiktų. Be Ponų tarybos negalėjo keisti valdininkų ir skirti naujų. Negalėjo sumažinti vietininkų ir kt valdininkų pajamų. Negalėjo paprastų žmonių skirti užimti valstybinį pastą – tai buvo sąlyga luomų susiformavimui. 1506m. Žygimanto senojo privilegija: a) nors kunigaikščiai ir bajorų valstiečiai atleisti nuo prievolės DK, tačiau jie įpareigojami tai atlikti ir duoti palydovus DK pasiuntiniams bei pas jį vykstantiems pasiuntiniams; b) kurie iš DK gautus dvarus turi paveldėję, bet neturi įrodančių dokumentų, o patikimais liudytojais gali įrodyti, tiems tokie dvarai ir toliau paliekami; c) apšmeižęs ir to teisme neįrodęs turi būti baudžiamas griežčiausia bausme; d)jokie nutarimai, senieji papročiai nebus keičiami, o nauji nutarimai nebus daromi be Ponų tarybos žinios, pritarimo ir leidimo.