Literatūra – istorinės patirties liudijimas: Balys Sruoga, Antanas Škėma, Salomėja Nėris

Literatūra – istorinės patirties liudijimas. Naudotos literatūros sąrašas. Literatūra – istorinės patirties liudijimas Planas. (Balys Sruoga, Antanas Škėma, Salomėja Nėris ).

Nuo tų laikų, kada atsirado raštas ir jis pradėjo plisti Artimuosiuose rytuose, visa raštų sistema tapo svarbia priemone, ne tik padedančia tvarkyti senovės valstybių valdymo reikalus, bet ir fiksuočia įvykius, patirtį, kitaip tariant istoriją. Plėtojantis raštui daugėjo ir rašytinių tekstų tipų. Atsirado grožiniai tekstai – literatūra, kurioje vaizdžiau buvo užfiksuoti visuomenės įvykiai ir juos lėmusios aplinkybės. Literatūra tapo vienu iš žmogaus jausmų ir patirties perteikimo būdų. Atsiradus raštijai lietuvių kalba ne tik oficialus raštai ir įvairūs dokumentai bet ir besiformuojanti lietuvių grožinė kūryba pradėjo atspindėti žmonių istorinę patirtį. Šiandien aš jums pasirengusi pristatyti ir apibūdinti XXa. lietuvių autorių – Balio Sruogos ir Antano Škėmos, Salomėjos Nėries kūrybą, kurioje atsispindi istorinės praeities liudijimai.

Dar vienas autorius, kurio kūryboje yra neapsieinama be visuotinės istorijos liudijimo, kuri eina greta šio autoriaus kurtų personažų, būtų Antanas Škėma. Kaip ir Balys Sruoga, Antanas Škėma pergyveno XXa. vykusius pasaulinius karus. Dar būdamas visai mažas Škėma pirmą kartą susidurė su teroru – jam teko patirti po bolševiko perversmo prasidėjusio pilietinio karo baisybes. Autorius pasakojo, jog jam būnant visai mažam raudonarmiečiai buvo įsiveržę į jo šeimos butą vos nenužudė tėvo ir neišniekino motinos. Jau pirmieji kraupūs vaikystės prisiminimai atgimė Škėmos kurinyje - apysakoje „Saulėtos dienos“.

Kalbant toliau apie Škėmos asmenybę ir jo kūrybą, galime konstantuoti, jog ją ypač paveikė II pasaulinio karo įvykiai.