Maceina Religijos filosofijos apibrežtis

Kas yra religijos filosofija? Ką reiškia svarstyti religiją filosofiškai?.

Religijos sąvoka nėra vienareikšmė, kad būtų laikoma, be niekur nieko, savaime suprantamu filosofijos objektu. Iš viso, kas tai yra religija? Anot f. Heilerio bendravimas su giliausia bei galutine tikrove . Tikrovę galima suvokti įvairiai, tačiau niekas neneigia, kad tai pati gilioji ir pati paskutinioji tikrovė. Todėl ir bendravimas su ja (tikrovė) savaime virsta pastarąją žmogaus sąsaja: už religijos nebėra nieko, ko reikėtų dar ieškoti ir ką būtų galima dar rasti. Religija yra neperžengiama. Užtat ir jos filosofija sudaro visos filosofijos iškilią viršūnę .

Formali religijos filosofijos apibrėžtis nėra labai sudėtinga, tai tik filosofinis religijos svarstymas. Šia prasme religijos filosofija yra nuosekli filosofavimo pasėka ir teisėtas sudedamasis filosofijos pradas: ji laikosi bendrojo filosofinio kelio ir turi savitą objektą. Religijos filosofijos likimas priklauso nuo jos objekto sampratos.

Jei religiją svarstysime filosofiškai, vadinasi, tuomet religiją padarome filosofijos objektu. Kitaip tariant religijos filosofija patenkanti į labai keblią padėtį: arba ji sunaikina savą objektą, kurį norėtų apmąstyti, arba pati esanti šio objekto sunaikinama.

Būdama istorinė žmonijos apraiška, religija tuo pačiu yra akivaizdybė: galima klausti jos kilmės, jos sąrangos, jos apraiškų, tačiau negalima klausti jos buvimo. Senas teiginys, nėra tautos be religijos, kartu rodo religijų gausybę, būtent tai ir kelia abejonių, ar tokiu atveju yra apskritai įmanoma religijos sąvoka, loginė apibrėžtis. Ar įmanoma apibrėžtis, kuri rastų ir savin įimtų tokį religijų pradą, kuris glūdi jų visų pagrinduose, ir be kurio kiekviena būtų ne religija? Taigi, kas yra religija savyje? Būtent, religijos, kaip ir bet kurio kito reiškinio nuovoka yra įausta į jos pavadinimą, ypač tuo atveju, kai šis vardas žymi pačius pirmykščius žmogiškojo gyvenimo reiškinius. Todėl kelias iš nuovokos į sąvoką ir eina per daikto pavadinimo sklaidą. Visai pagrįstai galime tikėtis, kad jos vardas atskleis mums jos nuovokos prigimtį, tapdamas nuoroda ir į jos esmę. Įsižiūrėję geriau į žodį religio , rasime vieną būdingą jo požymį, galintį būti kelrodžiu ieškomai pirminei šio žodžio prasmei: tai priešdėlis re- . Ką tad sako šis priešdėlis? – priešdėlinis lotynų kalbos skiemuo re geriausiai atitinka Lietuviškąjį priešdėlį at- grįžtamojo veiksmo prasme: referre- atnešti, relaxare- atpalaiduoti, replicare- atsakyti.