Mažoji bendrija kaip verslo teisės subjektas
Įvadas. Mažosios bendrijos samprata. Mažosios bendrijos valdymo struktūra. Valdymo modeliai. Privalumai. Trukumai. Palyginimas su kitais verslo teisės subjektais. Individualioji įmonė ir mažoji bendrija. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ir mažosios bendrijos palyginimas. Išvados. Literatūros sąrašas.
Darbo metodai: teisės aktų bei įstatymų analizė, mokslinių darbų analizė, lyginamoji analizė, apibendrinimo metodas rašant įvadą ir išvados.
Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme, mažoji bendrija apibrėžiama kaip ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo – įmonė, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys. Pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Mažoji bendrija yra pakankamai nauja, įsteigta 2012 metais, smulkiajam bei vidutiniam verslui skirta teisinė verslo forma.
Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų. Pavadinime mažosios bendrijos turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „mažoji bendrija“ arba šių žodžių santrumpa „MB“. Tokia bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą. Buveinė mažosios bendrijos turi būti Lietuvos Respublikoje. Mažoji bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymų ir kitais teisės aktais, bei mažosios bendrijos nuostatais.
Mažosios bendrijos išskirtinumą lemia galimybė mažąją bendriją steigti daugiau nei vienam steigėjui (fiziniam asmeniui), dalyvio (nario) ribota civilinė atsakomybė. Steigiant nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, bet nariai moka įnašus, o pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui. Mažoji bendrija neprivalo turėti vadovo, verslo egzistavimas paremtas asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu. Be to, mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti mažosios bendrijos narys. Įstatymas suteikia galimybę bendrijos nariams susitarti tarpusavyje įvairiais veiklos klausimais, pavyzdžiui, dėl narių susirinkimo sušaukimo tvarkos, ir tai nurodyti mažosios bendrijos nuostatuose. Nariams nereikia turėti darbo santykių su bendrija, kurios nariai jie yra. Mažoji bendrija gali sudaryti darbo sutartis tik su darbuotojais, kurie nėra bendrijos nariai.
Mažoji bendrija, kaip ir kiti privatieji juridiniai asmenys, gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Mažoji bendrija, kaip ir kiti privatieji juridiniai asmenys, gali verstis ta veiklos rūšimi, kuri nėra teisės aktų uždrausta. Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys, taip pat ir mažosios bendrijos, gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą ar licenciją.
Mažosios bendrijos steigimo teisini pagrindą reglamentuoja mažosios bendrijos įstatymas, nustatyta tvarka steigėjų sudaryta steigimo sutartis arba steigimo aktas. Steigimo sutartis sudaroma, kai mažąją bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas mažosios bendrijos steigimo aktas.
