Medicinos etika pristatymas
Siekiama rūpestingai suformuluoti supratimą, kelti problemas, argumentuoti, kritiškai įvertinus faktus.
Taikomosios medicinos etikos metodas(Kontroversiškų medicinos etikos klausimų sprendimo metodas).
Objektyvios informacijos surinkimas. Apibrėžimų tikslinimas. Susitarimas dėl bendrų principų (paprastai - prigimtinės teisės ribose). Pavyzdžių vartojimas. Argumentų analizė ir kontraargumentai.
Normatyvinė etika pasižymi vertybine/vertinimo orientacija, todėl jai yra svarbios pasirinktos vertybės ir normos.
Norma (lot.k.-kampainis) – 1. Gairė, matas; 2. taisyklė, nurodanti kryptį (ateities atžvilgiu) ir ją vertinanti (praeitiers atžvilgiu). Pvz., “pažadų negalima laužyti”, “tyrimai negali būti atliekami negavus paciento LIS”. Vertybė – kieno nors turima reikšmė dorovine, dvasine ar estetine prasme, arba atsiradusi iš asmeninių interesų. Pvz., pagarba, atsakomybė, gyvybė.
Normatyvinė etika, pasižyminti vertybine/vertinimo orientacija, pagal vertybių pasirinkimą/vertinimo pobūdį yra skirstoma į atskiras teorijas.
Teorija – loginis konstruktas, sukurtas siekiant išskirti ir pagrįsti metodus bei principus, kurie tampa moralinių sprendimų būdais ir veiksmų bei veiklos vertinimo standartais.
(gr.k. deon – pareiga). Pagal šį metodą teisingas apsisprendimas bus tada, kada bus vykdomi reikalavimai (normos), nesvarbu kokios būtų pasekmės (laikymasis raidės). (Pvz., aborto atveju bus žiūrima, ar yra įstatymas ir ką jis nurodo.) Pabrėžiamas norėjimas laikytis pareigos, o ne laikymosi sukelti padariniai. Jei įvyks normų konfliktas, deontologas ieškos kitos taisyklės, kad išspręstų konfliktą, arba pasirinks tą, kuri pramatys mažesnį blogį.
