Moterų diskriminacija darbo aplinkoje
Įvadas. Diskriminacijos ir etikos teoriniai aspektai. Diskriminacija. Etiketas. Moterų diskriminacija darbo vietoje. Moterų etiketas darbo vietoje. Išvados. Literatūros sąrašas.
Šiuolaikiniame pasaulyje požiūris į gyvenimą, į kitus žmones nėra vienodai įsivyravęs visoje Europoje ar net visame pasaulyje. Demokratinėse valstybėse veiklios moterys vis aktyviau dalyvauja priimant svarbius sprendimus tiek įmonei, tiek valstybei, jos ekonominei ir socialinei terpei. Tačiau daugelyje pasaulio valstybių vis dar galioja įsitikinimai, kad moterys, susidūrusios su profesinės karjeros kliūtimis yra linkusios save nuvertinti, vengia siekti aukštesnės pozicijos darbovietėje. Nepaisant įstatymų, draudžiančių diskriminaciją dėl lyties, pasaulyje yra vis dar itin daug atvejų, kai moterys negali užimti tam tikros aukštesnės pozicijos darbo vietoje, negauna tokio paties aukšto atlyginimo, kaip vyras, užimantis tokias pačias pareigas.
Tačiau į visa tai reikia pažiūrėti ir iš kitos pusės – ar moterys darbo vietoje elgiasi pagal etiketą, ar jų apranga atitinka etikos kodeksą, ar jų bendravimas su darbdaviu nesukelia priežasčių, dėl kurių ir atsiranda diskriminacijos požymių. Taigi, šiame darbe bus analizuojamas tinkamas moters elgesys darbovietėje bei jos santykiai su kitais darbuotojais bei darbdaviu.
Darbo tikslas – išanalizuoti priežastis, dėl kurių moterys yra diskriminuojamos darbovietėje.
Diskriminacija išlieka aktuali iki šių dienų, tad yra svarbu išsiaiškinti, kas tai yra ir kokios jos rūšys, bei kad diskriminacija būtų kuo mažiau toleruojama, reikia suprasti etikos esmę, kas bus ir pateikta šiame skyriuje.
Netiesioginė diskriminacija – pasireiškia, kai iš pirmo žvilgsnio neutrali sąlyga, kriterijus ar veiksmas yra taikomas visoms grupėms, tačiau vienos grupės nariai yra pastatomi į prastesnę padėtį (Gumbrevičiūtė – Kuzminskienė, 2010). Pavyzdžiui, kuomet asmeniui yra sakoma, kad į darbą jis nėra priimamas dėl išsilavinimo stokos, tačiau iš tikrųjų priežastis buvo amžius, tautybė ar religija.
Dar viena diskriminacijos rūšis yra mobingas – psichologinis smurtas, kuriam būdinga priekabiavimas, bauginimai, žeminimas, diskriminacija, ignoravimas ar net agresija. Psichologinis teroras arba mobingas darbe apima priešišką ir neetišką bendravimą, nukreiptą sistemingais metodais vieno ar kelių individų, dažniausiai prieš vieną individą dėl mobingo veiksmų atsiduriantį beviltiškoje padėtyje. Pagrindiniai skiriamieji mobingo bruožai – periodiškumas (kartojasi dažnai, statistiškai kartą per savaitę) ir trukmė (mažiausiai šeši mėnesiai) (Vveinhardt, 2010).
Mobingo sąvoka taip pat apima konflikto situaciją darbinėje aplinkoje, kuomet darbuotojas yra nuolat puldinėjamas ir psichologiškai kankinamas kitų kolegų ar viršininkų siekiant jį priversti palikti darbovietę ar pažeminti jį pareigose. Mobingas gali būti traktuojamas kaip besikartojantis spaudimas darbe, tam tikras psichologinis smurtas ir teroras (intrigos, konfliktai, kaltinimai, bloga darbo atmosfera, agresija). Pavyzdžiui, mobingas gali būti perteiktas per neigiamus komunikavimo veiksmus darbo vietoje, priekabiavimą, nemalonų darbdavio bendravimą su darbuotoju, informacijos nuslėpimą, karjeros galimybių stabdymą. Toks procesas gali atsiliepti neigiamai tiek vienam darbuotojui, tiek visam kolektyvui ir psichologiškai ir fiziškai.
