Napoleono epocha

Tuo metu prancūziją valdė konventas(jakobinų diktatūra). 1795 m. B. Jį numalšinti. Buvo priimta nauja konstitucija, išrinktas naujas įstatymų leidžiamasis susirinkimas(2 rūmai: 500 taryba ir senatas), vykdomoji valdžia perduota asmenų direktorijai. Norint pakirsti dž. Britanijos galybę-žygis į indiją, per egiptą(osm. Imp. ). Bonapartas užėmė egiptą ir turkija paskelbė prancūzijai karą, o tuo tarpu nelsono laivynas sutriuškino prancūzijos laivyną, turėjusį padėti napoleonui.

1798 m. Dž. Britanijos iniciatyva susiformavo antiprancūziška koalicija(dž. Britanija, austrija, rusija, turkija, neapolio karalystė). Koalicijai gerai sekėsi kovoti, kadangi prancūziją lydėjo karinės nesėkmės, žmonės buvo nepatenkinti mokesčių politika ir buvo aktyvi monarchistų veikla. Todėl 1799 m. Lapkritį valdžia atiteko konsulams(teoriškai-respublika, realiai-diktatūra). Buvo parengta konstitucija, kuria neribota valdžia atitenka pirmajam konsului(n. B. ), žmonės neteko rinkimų teisės, įvesta prefektūrų sistema, pertvarkoma teismų sistema, apribojama spaudos laisvė, reformuojama švietimo sistema. 1801 a. Pasirašytas konkordatas su pijumi vii(katalikybė-valstybinė religija, atlyginimai dvasininkams, kontroliuoti jų veiklą, skirti vyskupus). 1800 m. Įsteigtas prancūzijos bankas. Daug dėmesio skiriama ūkio plėtotei. 1800 m. Užimta italija ir sutriuškinti austrai(liunevilio sutartis). 1802 m. Amjene dž. B. Ir prancūzijos taikos sutartis(nes iširo koalicija). 1802 m. N. B. Pasiskelbė konsulu iki gyvos galvos, o 1804 m. Prancūzijos imperatorium(karūnavo popiežius).

Napoleono kodeksai: 1804 m.