Naudingosios iškasenos konspektas

Naudingosios iškasenos. Naudingosios iškasenos. Naudingųjų iškasenų kilmė. Endogeninės kilmės naudingosios iškasenos. Egzogeninės kilmės naudingosios iškasenos. Metamorfogeninės kilmės naudingosios iškasenos. Naudingųjų iškasenų klasifikavimas. Pagal panaudojimą skiriamos. Pagal medžiagos sudėtį. Naudingųjų iškasenų telkiniai. Didžiausi naudingųjų iškasenų telkiniai Gamtinių dujų ir naftos. Anglių. Chromo. Apatitų. Vario ir nikelio. Alavo. Volframo. Aukso ir urano. Deimantų. Lietuvos naudingosios iškasenos.

Nuosėdinės kilmės statybinės naudingosios iškasenos(smėlis , molis, žvyras, gipsas, dolomitas, klintys, kreida).

Pagal slūgsojimo gylį − paviršiniai (iki 1−1,5 km gylio),vidutinio gylio (nuo 1−1,5 km iki 3−5 km), gilieji(nuo 3−5 km iki 10−15 km) ir ultragilieji (daugiau kaip 10−15 km) naudingųjų iškasenų telkiniai.

Pasaulyje atviruoju būdu išgaunama apie 60 % metalinių ir apie 85 % nemetalinių naudingųjų iškasenų.

Gamtinių dujų ir naftos telkiniai yra Irane, Irake, Persijos įlankoje , Kuveite, Saudo Arabijoje, Kanadoje, Meksikoje, Rusijoje.

Deimantų telkiniai – Australijoje Kongo Demokratinėje Respublikoje, Botsvanoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Brazilijoje.

Naudingųjų iškasenų yra nuosėdinės storymės (daugiausia devono, permo, kreidos, kvartero sluoksniuose) bei kristalinio pamato uolienose. Tai nuosėdinės statybinės medžiagos( smėlis , molis, žvyras, gipsas, dolomitas, klintys, kreida). Lietuvoje yra mineralinio vandens, gintaro, durpių. Rūdinių iškasenų aptikta kelių šimtų metrų gylyje rytų, pietryčių Lietuvoje. Jos giliuose sluoksniuose, todėl neeksplotuojamos.