Naujųjų amžių laikotarpio esminiai bruožai
Daug permainų buvo Europos ekonominiame gyvenime. Po kryžiaus žygių nuo baudžiavos atleisti valstiečiai tapo samdomąja darbo jėga ir pagamindavo daugiau produkcijos. Tobulėjo amatininkystė. Natūrinį ūkį ėmė keisti prekiniai piniginiai santykiai. Labiausiai klestėjo šiaurės Italijos miestai, kurie plėtojo prekybą su Rytų kraštais. Dalis veiklių žmonių, sukaupusių turtus iš prekybos ir amatininkystės, ėmė ieškoti būdų, kaip padidinti savo kapitalą ir perorganizuoti gamybą. Cechinė gamyba išgyveno krizę ir ėmė irti. Smulkmeniška reglamentacija, leidimas gaminti tik griežtai nustatyto dydžio ir formos gaminius bei kiti draudimai trukdė pritaikyti naujausius technikos laimėjimus ir plėsti gaminių apimtį bei įvairovę.
Luominė visuomenė dar išliko, tačiau visuomenėje įvyko daug pokyčių. Mažėjo feodalų ir kilmingųjų luomo įtaka. Ekonomikoje konkurenciją kilmingiesiems ėmė kelti – kapitalistai. Stiprėjo trečiojo luomo turtingųjų – buržuazijos – įtaka, nes jie turtėjo dėl stiprėjančios ekonomikos, kontroliavo gamybą ir ekonomiką. Mažėjo dvasininkų įtaka.
