Nekilnojamo turto kainoms įtaką darančių veiksnių vertinimas

Įvadas. Nekilnojamo turto rinkos teoriniai aspektai. Nekilnojamo turto samprata bei klasifikacija. Nekilnojamo turto kainų kaita ir tai darantys veiksniai. Turto kainų kaitą lemiantys veiksniai. Nekilnojamo turto rinkos kainų kaita Lietuvoje. Gyventojų nekilnojamojo turto (ne)pirkimo analizė. Išvados. Literatūra. Paveikslas Nekilnojamojo turto charakteristikos. Paveikslas Charakteristikų paaiškinimas. Paveikslas Objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai. Paveikslas Ekonominai veiksniai. Paveikslas Fiziniai veiksniai. Paveikslas Socialiniai veiksniai. Paveikslas Politiniai veiksniai. Paveikslas Kainų indekso rodikliai Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Paveikslas Vilniaus nekilnojamo turto kainų kaita. Paveikslas Lytis. Paveikslas Amžius. Paveikslas Ar turite nekilnojamo turto? Paveikslas Nekilnojamo turto įsigyjimas. Paveikslas Veiknsiai lemiantys nekilnojamo turto įsigyjimą. Paveikslas Vidutinė prieinama būto kaina. Paveikslas Pandemijos įtaka NT kainų kaitai. Paveikslas Nuomonė apie NT kainas ateityje.

Temos aktualumas – Šiuolaikiniame pasaulyje didėjančioms pajamoms ir augančiam BVP, gerėja ir žmonių gyvenimas. Nekilnojamos turtas yra ne tik gyvenamoji vieta, bet tai yra ir prekė skatinanti ekonomikos augimą. Žmonės didžiąją dalį savo laisvo laiko leidžia namuose, o ir dažnas atvejis, kai namai yra ne tik laisvalaikio praleidimo vieta, tačiau ir darbo vieta. Taip pat nekilnojamas turtas yra vienas iš investavimo būdų. Tai lemia, kad nekilnojamo turto kainų kilimas arba kritimas parodo, kad paklausa yra didesnė už pasiūlą ir atvirkščiai.

Darbo tikslas – Įvertinti Lietuvos NT kainoms įtaką darančius veiksnius.

Darbo objektas – Įtaką darančių veiksnių vertinimas Lietuvos NT kainoms.

Darbo problema. Tyrimo problema formuojamu klausimu: kokie veiksniai turėjo didžiausią įtaką Lietuvos nekilnojamo turto kainoms.

NT rūšys – gyvenamasis nekilnojamas turtas, komercinės paskirties nekilnojamas turtas, gamybinės paskirties nekilnojamas turtas, žemės sklypai.

NT vertę lemiantys veiksniai – ekonominiai, socialiniai, politiniai, fiziniai (gamtiniai ir visuomenės sukurti).

Svarbiausia ir būtiniausia pradžioje pateikti paties nekilnojamo turto, kaip tyrimo objekto apibūdinimus, siekiant supaprastinti nekilnojamo turto vertinimą. Nekilnojamas turtas yra svarbus kiekvienam žmogui, kaip pirmo būtinumo prekė, todėl kasdieniniame gyvenime pati sąvoka, kaip „nekilnojamas turtas“ yra kiekvienam žmogui aiški ir suprantama. Nekilnojamas turtas gyvenime apibrėžiamas labai paprastai – butas ar namas, ar kita žmogaus gyvenamoji vieta. Taip pat su šia sąvoka, kaip nekilnojamu turtu yra įvardijama žemė, lėktuvai ar laivai. Dar su šia sąvoka siejamas ir investicinis klausimas, nes nekilnojamas turtas daug kam gali būti, kaip patikima investicija, kurią vėliau bus galima panaudoti, kaip verslo ar veikos priemonę. Žinoma skirtingose šalyse nekilnojamasis turtas suprantamas nevienodai. Daugelyje Europos šalių nekilnojamas turtas tai žemė. (A. Aleknavičius, 2008)

Pati sąvoka, kaip nekilnojamas turtas atsirado labai seniai, ir evoliucionavo kartu su visuomene. Šią sąvoka verta išanalizuoti, kas išvengti netikslumų, kurie gali kilti apibrėžiant tiriamą objektą. Nekilnojamas turtas sudaro didelę dalį visos žmonijos turto ir dėl šios priežasties jis tampa daugumos mokslininkų, knygų autorių, bei žmonių kurie apskritai analizuoja rinką, investicijas, bei ekonomiką tyrimų objektu. Prieš analizuojant nekilnojamo turto kainų kaitą, bei tai darančius veiksnius, reikia puikiai suprasti nekilnojamo turto sąvoką.

Kaip pastebima iš pateiktų apibrėžimų galima išskirti šiuos bruožus, kurie nekilnojamam turtui yra būdingi: ryšys su žeme, paskirtis, vertė, nekilnojama prigimtis. Taip pat nekilnojamas turtas yra charakterizuojamas pagal fizinę, ekonominę bei teisinę charakteristiką (žr. Paveikslas 1)

Šaltinis: Nekilnojamo turto charakteristikos (sudaryta darbo autorių, pagal A. Aleknavičių,

Nekilnojamo turtui būdingos charakteristikos pavaizduotos Paveikslas 1 tai yra fizinė, ekonominė ir teisinė, kurios taip pat suskirstomos. Fizinė charakteristika suskirstyta į nejudinamumo, nesunaikinamumo ir nehomogeniškumo savybes, kurios ir padaro nekilnojamą turtą skirtinga nuo kitų produktų ir bei tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtakos žmogaus naudojimuisi juo. Ekonominė charakteristika suskirstyta į savybes: retumo, modifikacijos, investicijų ir pirmenybės vietai. Pagrindinis teisinis nekilnojamojo turto bruožas dažniausiai laikomas norminis reguliavimas. Tačiau ekonominė ir fizinė taip pat yra labai svarbios nekilnojamojo turto sampratoje, bet priežastis kodėl jos nėra dažniausiai išskiriamos labai paprasta: tarp šių charakteristikų riba kartasi labai sunkiai nustatoma. Taip yra todėl, kad fiziniai nekilnojamojo turto bruožai daro labai didelę įtaką žmonių ekonominiam požiūriui į nekilnojamąjį turtą. Tačiau šios charakteristikos nėra taip paprastai suprantamos ir turi būti paaiškintos plačiau. Charakteristikų paaiškinimai pateikti žemiau esančiame antrame paveiksle.