Oro eismo paslaugų teikimo organizavimą veikiančių faktorių tyrimas

Santrumpų sąrašas. Iliustracijų sąrašas. Lentelių sąrašas. Įvadas. Literatūros analizė. Skrydžių vadovų darbo veiklos apibūdinimas. Regiono skrydžių valdymo centras. Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centras. Kauno skrydžių valdymo centras. Palangos skrydžių valdymo centras. Šiaulių skrydžių valdymo centras. Skrydžių vadovų darbo pozicijų palyginimas. VĮ „Oro navigacija“ strateginės kryptys. Skrydžių valdymo veiklos apibendrinimas. Vį „Oro navigacija“ oeptv sistemos tyrimas pasitelkiant vesterio „Jautrumo modelį“. Vesterio „Jautrumo modelio“ apibūdinimas. Tyrimo metodika. Vesterio modelio įdiegimas į sistemą. Sistemos apibrėžimas. Kintamųjų sąrašas ir apibūdinimas. Kriterijų matrica. Poveikio matrica. Sisteminė rolė. Literatūra.

Kaip ir aviacijos pionieriai broliai Raitai, taip ir pirmieji skrydžių vadovai atsirado JAV. Poreikis valdyti skrydžius atsirado tada, kai dėl padidėjusio skrydžių dažnumo vis dažniau įvykdavo aviakatastrofos. Proveržis skrydžių valdyme įvyko 19–ojo amžiaus 3–ajame dešimtmetyje. Tuo metu veikusios aviakompanijos pradėjo įstatinėti radijo stoteles į savo lėktuvus, kuriomis pilotai galėdavo susisiekti su tuometiniais skrydžių vadovais, kurie išduodavo leidimus kilti bei tūpti. Antrasis pasaulinis karas tapo radaro, skrydžių valdymą patobulinusios ir palengvinusios priemonės, atsiradimo priežastimi. Radaras iki šiol yra viena svarbiausių skrydžių vadovo pasitelkiamų priemonių.

Skrydžių valdymas yra neatsiejama aviacijos dalis, o skrydžių vadovo profesija – neeilinė. Taisykles ir metodus, kaip valdyti orlaivius galima išmokyti daugelį, bet darbo metu slegiantį stresą bei atsakomybę atlaikyti pavyksta ne kiekvienam. Stresas gali būti patiriamas ne tik dėl konfliktuojančių orlaivių valdomoje oro erdvėje, tai gali būti stresas patirtas ne darbo metu, o žmogaus buityje. Šis stresas tiesiogiai veikia skrydžių vadovo darbo kokybę, tai lemia klaidų atsiradimą darbo eigoje. Taip pat darbo kokybė gali būti veikiama su darbo sąlygomis susijusių faktorių netenkinimu, tokių kaip technologinis atsilikimas, kolegų nekompetentingumas atlikti jiems paskirtas užduotis, darbo užmokestis arba darbuotojų trūkumas.

Vienas iš modelių sukurtų tirti skrydžių vadovus veikiančius faktorius buvo LAMPS. Tai modelis išvystytas iš HR programų, skirtas išsiaiškinti elementus, kurie daro įtaką skrydžių vadovų poreikiui ir likvidumui per ateinančius 15 metų. Faktoriai šiame modelyje yra lengvai pamatuojami, pvz., skrydžių vadovų skaičius, oro eismo intensyvumas. LAMPS modelis neatsižvelgia į žmogiškąjį faktorių.

Kartu su LAMPS modeliu, EUROCONTROL sukūrė CHAMPS modelį. Šis modelis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji skirta padėti naudotojams išmokti tikslingai naudoti LAMPS galimybės. Antroji ugdo naudotojų suvokimą apie skrydžių vadovų planavimo procesą.

Norint įtraukti ir suprasti žmogiškojo faktoriaus įtaką oro eismo paslaugų teikimo organizavimui, buvo pasitelktas Frederiko Vesterio sukurtas „sistemos jautrumo“ modelis. Šį modelį jis kūrė 30 metų. Modelis yra skirtas tirti sudėtingoms kompleksinėms sistemoms ir jų elgesiui. Šiuo modeliu siejamas žmogaus mąstymas su elgsenos modeliais, taip pat ekonominiai ir socialiniai sąryšiai. Pritaikymas yra ganėtinai platus– strateginis planavimas, technologinė atranka, ekonominių sektorių analizė bei eismo planavimas. Tai lėmė nenutrūkstantį modelio tobulinimą. Šio modelio pritaikymas LAMPS įrankyje buvo pavadintas AMPHII.

Plečiantis aviacijos industrijai didėja oro eismo intensyvumas pasaulyje. Šis augimas neaplenkia ir Lietuvos, todėl VĮ „Oro navigacija“ skrydžių vadovams tenka vis didesnis darbo krūvis. Kiekvienos oro eismo paslaugas teikiančios įmonės tikslas yra suteikti vartotojui aukščiausios kokybės paslaugas, atitinkančias ICAO, IATA, EASA ir EUROCONTROL dokumentuose bei reglamentuose nurodytas sąlygas. Norint užtikrinti kokybišką oro eismo paslaugų teikimą, reikia atsižvelgti į oro eismo vadybos sistemą veikiančius faktorius, jų tarpusavio santykius.

Darbo tikslas

Siekiant teikti aukščiausios kokybės oro eismo valdymo paslaugas, reikia išnagrinėti oro eismo paslaugų teikimo organizavimo sistemą, veikiančius išorinius ir vidinius faktorius, suskirstyti juos pagal priklausomybę vienas nuo kito. Surasti sąryšius tarp žmogiškųjų faktorių ir oro eismo paslaugų teikimo organizavimo bei parodyti žmogiškojo faktoriaus įtaką organizavimui.

Darbo uždaviniai

Apibūdinti oro eismo paslaugų teikimo organizavimo sistemą;