Pagoniškoji Lietuvos kultūra


Pagoniškoji Lietuvos. Kultūra. Dievybės ir būtybės. Perkūnas – vyriausiasis Lietuvos dievas, gamtos jėgų valdovas ir teisingumo prižiūrėtojas. Laima – gimimo ir gyvenimo deivė, žmogaus likimo lėmėja. Vėlinas – vėlių valdovas, pomirtinio teisingumo vykdytojas. Saulė – saulės deivė, tautosakoje įprasminanti moters gyvenimo ciklą mergavimą. Mėnuo – mėnulio dievas, dangaus karalaitis. Milda – meilės deivė, įsimylėjėlių ir ieškančių draugo globėja. Gabija - ugnies deivė, kuriai kalbamos maldos. Austėja- bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja. Medeina – miško ir žvėrių deivė. Ramuva. Pagrindinė visu baltų genčių Šventovė. Papročiai. Apeigos atliekamos šventosiose giriose, prie upių. Mirusieji deginami. Maldos praktika – giesmės. Plačiausiai paplitusios šventės. Rasos arba Kupolės. Ačiū. Už. Dėmesį!


Saulė – saulės deivė, tautosakoje įprasminanti moters gyvenimo ciklą: mergavimą, martavimą, motinystę. Saulė yra gėrio idealas, piemenų globėja, šildytoja.

Medeina – miško ir žvėrių deivė.

Apeigos atliekamos šventosiose giriose, prie upių. Mirusieji deginami. Maldos praktika – giesmės.

  • MS PowerPoint 2207 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (214 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Emilija
  • Pagoniškoji Lietuvos kultūra
    10 - 2 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Pagoniškoji Lietuvos kultūra. (2018 m.). https://www.mokslobaze.lt/pagoniskoji-lietuvos-kultura.html Peržiūrėta 2025 m. Gegužės 21 d. 07:47
Peržiūrėti darbą
×
75 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo