Palieku vaikystės šalį

Aš gimiau iš didelės mamos ir tėčio meilės. Taip man atsakė mama, kai jos paklausiau iš kur aš atsiradau. Ta meilė mane supa visą gyvenimą. Man labai gera: gyvenu jaukiuose namuose, į kuriuos smagu sugrįžti. Žinau, jog esu mylima. Tuo pačiu stengiuosi parodyti meilę tėvams, seneliams, manimi besirūpinantiems žmonėms.

Kasmet nekantriai laukiu Šv. Kalėdų. Nors labiausiai įsiminusios Kalėdos man tuo metu buvo labai baugios. Per pačią šventę kažkas paskambino į duris, o jas atidarius pasirodė Kalėdų Senelis su lape. Taip išsigandau, jog iškart rankomis apsivyniojau mamos kaklą. Vėliau pasirodė, jog tai gera lapė, kuri padėjo Seneliui nešioti dovanas, ir nuo tada jos nebebijojau. Gražiai padeklamavau eilėraštį ir gavau daug dovanėlių. Dažnai su mama pažiūrime į nuotrauką su Kalėdų Seneliu ir lape, smagiai pasijuokiame prisiminusios tą įvykį.