Pasaulinės žymiausios maro epidemijos

Pasaulinės žymiausios pandemijos ir epidemijos. Uždaviniai Atėnų maras Antonijaus maras Juodoji. Uždaviniai. Aptarti žymiausias pasaulį siaubusias epidemijas ir pandemijas. Atėnų maras (430 m. pr. Kristų). 430 m. pr. m. e. senovės Atėnai, vadovaujant Perikliui. Simptomai. Karščiavimas Didžiulis troškulys Pūlinukai. Antonijaus maras (165 m. po Kr. ). Vadovaujami ambicingo generolo Lucijaus Vero. Karščiavimas Viduriavimas Uždegimai ir. Pandemija siaubusi. Juodoji mirtis. Karščiavimas ir šaltkrėtis Galvos skausmas Raumenų skausmas Bendras silpnumas Taip pat gali pasireikšti skausmingos. Keistos gydytojų aprangos paskirtis. Šimtmečius raupai buvo Europos. Raupai (1500 - 1980). Raupai gali būti perduodami. Tiesiogiai nuo žmogaus žmogui (reikia gana ilgo kontakto). Ispaniškasis gripas (1918). 1918 m. ispaniškojo gripo pandemijos metu užsikrėtė maždaug 33 % pasaulio gyventojų. Staigus, kartais labai didelis karščiavimas Sausas kosulys Galvos ir kūno skausmai Gerklės skausmas. Cholera. Amžiuje cholera išplito visame pasaulyje iš savo pirminio rezervuaro Gango deltoje Indijoje. Cholera yra labai. Covid. Koronavirusinė liga (COVID-19) yra infekcinė liga. Išvados. Pasaulyje siaubė didelis kiekis užkratų. Šaltiniai.

Uždaviniai Atėnų maras Antonijaus maras Juodoji mirtis Raupai Ispaniškasis gripas Cholera Covid – 19 Išvados Šaltiniai.

Aptarti žymiausias pasaulį siaubusias epidemijas ir pandemijas; Išsiaiškinti epidemijų/pandemijų sukelėjus, priežastis, padarinius; Apibendrinus suformoluoti bendrą išvadą kaip šie įvykiai pakeitė visuomenę ir jos požiūrį į ligas.

Atėnų maras (430 m. pr. Kristų).

430 m. pr. m. e. senovės Atėnai, vadovaujant Perikliui, buvo pačiame pakilime, kai miestą nusiaubė liga. Per niokojančią katastrofą žuvo beveik trečdalis atėniečių. Mirtina epidemija prisidėjo prie to, kad 404 m. pr. m. e. Atėnai patyrė triuškinamą pralaimėjimą, kai juos sumušė įžūlūs spartiečiai. Maras greičiausiai kilo iš Afrikos į pietus nuo Sacharos ir per Egiptą ir Libiją per Viduržemio jūrą į šiaurę ir vakarus pasiekė Persiją ir Graikiją. Į Atėnus jis pateko per miesto Pirėjo uostą ir išplito platesniuose regionuose.

Karščiavimas Didžiulis troškulys Pūlinukai ant kūno Skrandžio opos ir stiprus viduriavimas (kuris baigdavosi mirtimi) Daugelis sergančiųjų nemiegojo ir buvo nuolat neramūs.

Antonijaus maras (165 m. po Kr.).

Vadovaujami ambicingo generolo Lucijaus Vero, romėnų legionieriai apgulė Seleukiją. Didžiosios Romos kariuomenės drausmė ir treniruotumas pasirodė esantys per dideli priešams, kurie pasidavė, kai jų miestą iki pamatų sudegino Romos vadai ir kovose užgrūdinti vyrai. Tačiau pergalė truko neilgai. Po miesto apiplėšimo romėnų kareiviai pradėjo pastebėti ant odos atsiradusius keistus juodus iškilimus, nes jų gretas ėmė siaubti bjaurusis maras. Kai nugalėję kariai grįžo namo liga ėmė sparčiai plisti tarp gyventojų.

Karščiavimas Viduriavimas Uždegimai ir vidinės opos Dėl gerklų infekcijos balsas pasidarydavo žvyriškas ir silpnas Sunkus kvėpavimas Kosulys Pagrindinis simptomas buvo didelis tamsus odos bėrimas, vadinamas egzema, kuris, jei pacientas išgyvendavo, nusilupdavo. Tai taip pat pagrindinė priežastis, dėl kurios mokslininkai šią ligą identifikavo kaip raupus, kuriems būdingas tas pats požymis.

Pandemija, siaubusi Europą 1347 1351 m. ir nusinešusi proporcingai daugiau gyvybių nei bet kuri kita iki tol žinoma epidemija ar karas. Manoma, kad Juodoji mirtis kilo dėl maro, kurį sukėlė Yersinia pestis bakterija.