Pelno mokestis
1) paskirstyti apmokestinimo teises tarp susitariančiųjų valstybių. Šios sutartys nenustato, kaip turi būti apmokestinamos pajamos. Kiekviena susitariančioji valstybė, kuriai pagal sutarties nuostatas tenka teisė apmokestinti pajamas, atsižvelgdama į sutarties nuostatas, jas apmokestina pagal savo vidaus mokesčių įstatymus; .
2) panaikinti tarptautinį dvigubą apmokestinimą, Tokį apmokestinimą, kai abi valstybės pagal savo vidaus įstatymus gali apmokestinti tą patį mokesčių mokėtoją už tas pačias pajamas per tą patį laikotarpį.
3) užkirsti kelią fiskaliniams pažeidimams ir mokesčių nemokėjimui, ko galima pasiekti susitariančiųjų valstybių kompetentingiems asmenims keičiantis informacija.
4) išvengti mokesčių diskriminacijos, Valstybė įsipareigoja taikyti ne mažiau palankų apmokestinimo režimą visiems mokesčių mokėtojams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėtaigi, jei vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu šiose 47 - iose valstybėse, su kuriomis Lietuvos respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tai šios pajamos nebus priskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei. T. Sumokėta pelno mokesčio suma bus atimta iš rezidento pelno mokesčio, tačiau bet kuriuo atveju atimama suma neturi būti didesnė už tą prisusitariančiosios valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik toje valstybėje, jei įmonė nevykdo komercinės-ūkinės veiklos kitoje susitariančiojoje valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę. Jei įmonė komercinę-ūkinę veiklą vykdo minėtu būdu, kiekvienoje susitariančiojoje valstybėje tai nuolatinei buveinei priskiriamas toks pelnas, kokį ji galėtų gauti, jei būtų atskira ir savarankiška įmonė, besiverčianti tokia pat arba panašia veikla tokiomis pat arba panašiomis sąlygomis, ir veiktų visiškai nepriklausomai nuo įmonės, kurios nuolatinė buveinė ji yra. Tačiau nuolatinei buveinei nepriskiriamas joks pelnas, jei ta nuolatinė buveinė tik perka įmonei gaminius arba prekes.
Nustatant nuolatinės buveinės pelną, leidžiama atimti su nuolatine buveine susijusias išlaidas, įskaitant valdymo ir bendras administravimo išlaidas, patirtas toje valstybėje, kurioje nuolatinė buveinė yra, arba kitur. Išlaidos, kurias susitariančioji valstybė leidžia atimti, apima tik tas išlaidas, kurias galima išskaičiuoti pagal tos valstybės vidaus įstatymus.
