Pensinio amžiaus gyventojų mitybos įpročiai Ukmergės mieste

Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Mokslinės literatūros analizė. Maisto pasirinkimo piramidė. Lietuvos gyventojų mityba. Vyresnio amžiaus žmogaus mitybos įpročių ryšys su sveikata. Nepakankamos mitybos ryšys su mažomis pajamomis. Pensino amžiaus gyventojų mitybos įpročiai ukmergės mieste apklausos analizė. Tyrimo imtis. Tyrimo metodai. Apklausos analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.

Maisto pasirinkimo piramidės atsiradimo istorija. Pirmosios mitybos rekomendacijos buvo pasiūlytos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 1984 metais, 1916 metais parengtas pirmasis maisto vadovas. Gerokai vėliau, tik nuo 1980 metų, imta publikuoti maisto piramidės pagrindus. Siekiant atvaizduoti maisto produktų įvairovę, jų proporcijas bei saikingumą, 1988 metais buvo kuriamas grafinis piramidės variantas. 1992 metais pakeista iki tol buvusi maisto grupių klasifikavimo sistema. JAV Žemės ūkio skyriaus paskelbta piramidė tiksliai apibrėžė kiekvieną maisto grupę, atvaizduojant ją procentine dienos normos dalimi. Pagrindinis piramidės principas žmogaus mitybos racione kuo daugiau angliavandenių ir kuo mažiau riebalų, rekomenduojami dideli daržovių, vaisių ir pieno produktų kiekiai, bei mažiausiai 2 porcijos mėsos ar ankštiniams priskiriamų produktų.

Bėgant laikui smarkiai kito žmonių mityba ir gyvenimo būdas, todėl teko keisti ir piramidės struktūrą. Remiantis tuo, kad kiekvienas žmogus labai skirtingas tiek savo kūno masės indeksu, tiek fiziniu aktyvumu, skirtingas ir jam reikalingų tam tikrų maistinių medžiagų kiekis, todėl piramidėje nebeliko griežtos procentinės išraiškos. Normos tapo labiau rekomendacinio pobūdžio. Buvo prieita išvados, kad vartojant daugiausiai grūdinius produktus, organizmas nėra aprūpinamas visomis jam reikalingomis, biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurių apstu daržovėse bei vaisiuose, todėl grūdai, daržovės ir vaisiai pagal vartojimo svarbą atsidūrė vienoje piramidės grupėje. Naujojoje piramidėje, kaip pamatas, apačioje atsirado 8 stiklinės vandens. („Mitybos Algoritmas”, 2021).

Maisto pasirinkimo piramidę sudaro 5 grupės (5 jos aukštai):

Maisto produktai, kurių sudėtyje apstu daug riebalų, aliejų, cukraus.

Grūdai, makaronai, duona. Grūdams priskiriami miežiai, kviečiai, avižos, grikiai, ryžiai, kukurūzai ir soros. Iš grudų gaminamos kruopos (grūdai skaldomi, šlifuojami ir poliruojami, šutinant, suplojant ir išdžiovinant gaunami dribsniai) ir miltai, iš kurių gaminami duonos ir pyrago gaminiai, makaronai. Grūdai naudingi žmogaus organizmui, nes yra praturtinti: baltymais 7,5 13 proc., angliavandeniais 55 70 proc., riebalais 2,2 6,2 proc., B ir E grupių vitaminais, mineralinėmis medžiagomis kaliu, magniu, fosforu.

Dėl nenuginčijamos naudos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), šios maisto grupės produktų rekomenduoja kasdien suvartoti 6 11 porcijų (viena porcija 1 riekutė duonos ar pusė stiklinės makaronų ar kruopų košės).

Vaisiai ir daržovės. Gausiai praturtinti angliavandeniais, vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis, sudėtyje turi chemiškai aktyvių junginių, svarbių virškinimo procesui. Žalią spalvą jiems suteikia chlorofilas, geltoną ir oranžinę karotinoidai, raudoną ir avietinę flavonoidai. Vaisiai ir daržovės atlieka svarbų vaidmenį dietinėje mityboje jų maistinė vertė gerokai mažesnė nei kitų grupių maisto produktų, be šito jie puiki prevensinė priemonė, saugantis nuo vėžio, širdies, kraujagyslių ligų, kataraktos, divertikulito ir kt. (Dobrovolskienė, 2013). Pasak Sliažaitės (2018), „labai svarbi daržovių įvairovė, nes kiekvienas maisto produktas turi skirtingą vitaminų ir mineralų kiekį, tad taip užtikrinsime, kad organizmas būtų aprūpintas visomis reikalingomis maisto medžiagomis“ (p. 19).