Plokščiapadystė Gydomieji pratimai plokščiapadystei

Įvadas. Plokščiapadystė. Plokščiapadystės etiologija. Plokščiapadystės diagnostika. Plokščiapadystės gydymas. Plokščiapadystės profilaktika. Išvados. Literatūra.

Plokščiapadystė – tai deformacija, kuri atsiranda nusileidus arba išnykus pėdos skliautams, pakilus pėdos išoriniam kraštui ir išsikraipius pirštams. Ši pėdos skliauto deformacija yra dažna ir aktuali problema, su kuria susiduria net 70% Lietuvos gyventojų, ne tik dėl įgimtų, paveldimų priežasčių, bet ir dėl tokių kasdienių faktorių kaip: sunkus fizinis, stovimas darbas, kuris perkrauna pėdos raumenis ir raiščius, viršsvoris, netinkamos, nepatogios avalynės dėvėjimas, potrauminė būklė. Esant šiai deformacijai, dažnai skauda pėdą, kelį ar priekinį blauzdos paviršių, padas tinsta, beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi ir neelastinga, todėl labai svarbu stebėti pėdų skliauto būklę ir laiku pradėti koreguoti deformaciją, Dažnas plokščiapadystės pasitaikymas skatina domėtis ir rasti kuo daugiau gydymo bei profilaktikos būdų kaip išvengti ar gydyti šią pėdos deformaciją. Darbo tikslas paaiškinti plokščiapadystės atsiradimo, diagnostikos bei profilaktikos reikšmę, siejant su gydomųjų pratimų svarba šios pėdos deformacijos gydyme.

Pėda - svarbios ir sudėtingos atramos-judėjimo sistemos dalis. Būdama „judria kūno atrama“ pėda atlieka daug funkcijų ir patiria didžiulį dinaminį ir statinį krūvį.

Įgimta plokščiapadystė yra dažnas apsigimimas. Tarp 500 naujagimių pasitaiko 1 turintis plokščiapadystę . Plokščiapadystę turinčių berniukų gimsta daugiau negu mergaičių. Abipusis plokščiapadiškumas dažnesnis negu vienpusis. Plokščias pėdas, susidariusias dėl mechaninio spaudimo antroje nėštumo pusėje arba net baigiantis nėštumui, lengvai pavyksta koreguoti konservatyviais metodais. Plokščias pėdas, kurios susidaro dėl audinių anomalijų, dažnai nepavyksta išgydyti konservatyviai ir jas tenka operuoti.

Negydytų vaikų, turinčių plokščiapadystę, eisena netvirta, sunki. Vaikas pėdas stato vieną priešais kitą ir stengdamasis išlaikyti pusiausvyrą, eina ištiesęs kelius, išsižergęs, kelių sąnariai iškrypsta X raidės pavidalu (genu valgum). Vėlai pradėjus gydyti plokščiapadystę turintį vaiką didelė dalis šių antrinių pokyčių lieka visam gyvenimui.

rachitinė plokščiapadystė išsivysto nuo kūno apkrovimo ant nusilpusių pėdos kaulų;

paralitinė plokščiapadystė atsiranda dėl pėdos raumenų, kurie prasideda blauzdoje, paralyžiaus. Tada išsivysto labai sunki pėdos pronacinė padėtis. Esant šiai plokščiapadystei dažnai persodinami šeivikaulio raumenys ir piršto ekstenzoriai.