Populiacija referatas
Populiacija - tai vienas rūšies individų grupė, kuri daugiau ar mažiau izoliuota nuo kitų tos pačios rūšies individų. Atskirų populiacijų individai gali skirtis morfologiškai. Tačiau tai nereiškia, kad tos populiacijos priklauso skirtingoms rūšims. Populiacija - elementarus evoliucijos vienetas. Iš atskirų populiacijų gali formuotis naujos rūšys, jei populiacijos patenka į visiškai skirtingas gyvenime sąlygas.
Taigi, auga ne tik individai, bet ir populiacija ir, nesunku numatyti, kad populiacija gausėja, kai gimstamumas būna didesnis už mirtingumą. Tačiau populiacija auga ne tik gimstant individams, bet taip pat jiems imigruojant, t.y. populiacijai pasipildant svetimais, kitų populiacijų nariais. Kai populiacijos individai žūsta arba emigruoja, t.y. tampa kitos populiacijos nariais, tada vyksta atvirkštinis procesas- populiacija mažėja. Dažniausiai būna, kad imigracija ir emigracija apytikriai vienodos, tada tereikia nustatyti gimstamumą ir mirtingumą, kad sužinotume populiacijos augimo greitį, kuris, savaime suprantama, ir yra dauginimosi greitis, sutrumpintai žymimas r (iš angl. reproduction- dauginimasis). Tiek gimstamumas, tiek mirtingumas skaičiuojamas vidutiniškai vienam individui per laiko vienetą. Pavyzdžiui, dramblių kaimenėje yra 100 dramblių. Per metus čia gimė 5, žuvo 2 drambliai. Tad gimstamumas yra 5/100( 0,05, o mirtingumas - 2/100(0,02 vienam drambliui per metus. Iš gimstamumo atėmę mirtingumą, gausime, kad vienam drambliui per metus r(0,03.
Kiekvienos populiacijos augimą veikia (įtakoja) dvi priešingos jėgos. Šios jėgos yra įgimtos ir būdingos kiekvienai rūšies populiacijai.
Pirmoji jėga (Populiacijos sugebėjimas daugintis) - tai populiacijos sugebėjimas daugintis tam tikru greičiu. Tai priklauso nuo generacijos (lot. generatio- gimdyti, karta) laiko ir vislumo. Generacijos laikas- tai laikas nuo gimimo iki to momento, kai individas pats susilaukia palikuonių. Vislumas- tai rūšies ar populiacijos reprodukcinė savybė, t.y. kiek palikuonių gali vienu metu patelė išleisti į pasaulį. Kuo trumpesnis generacijos laikas ir didesnis vislumas, tuo greičiau populiacija auga. Paprastai stambūs gyvūnai (pvz. briedis, delfinas) auga ir bręsta lėčiau, jų mažesnė vada, lyginant su smulkesniais gyvūnais kaip graužikai, varliagyviai, vabzdžiai, kirmėlės. Priešinga jėga- įgimta savybė numirti, arba, optimistiškai tariant, fiziologinis amžius, o tap pat mirtingumą sąlygojančios visos jėgos fizinėje ir biologinėje organizmo aplinkoje. Šio amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje Amerikos ekologas R.Čapmenas šias jėgas pavadino: pirmąją - biotiniu potencialu, antrąją - aplinkos pasipriešinimu. Populiacijos biotinis potencialas (gr. bios- gyvybė) – tai didžiausias jos dauginimosi greitis įmanomas idealiomis sąlygomis. Idealios sąlygos yra tokios, kai kiekvienam populiacijos individui pakanka erdvės, ištekliai neriboti, nėra jokių trukdymų daugintis, pvz., plėšrūnų, parazitų ar kitų ligų sukėlėjų. Minėti ištekliai- tai maistas, vanduo, gyventi ir daugintis (veistis) tinkama vieta. Tačiau idealios aplinkos sąlygos ir gausūs ištekliai nėra ilgalaikiai, nes nuolatos veikia pirmoji populiacijos augimą įtakojanti jėga, kuri yra tuo stipresnė, kuo sąlygos arčiau idealių, kuo mažesnė neigiama aplinkos įtaka, kitais žodžiais tariant, kuo mažesnis aplinkos pasipriešinimas.
Taigi, gyvenamosios aplinkos poveikyje gimstamumas ir mirtingumas iš esmės sąlygoja populiacijos gausėjimą arba mažėjimą, t.
Mielių populiacijos augimo laboratoriniame inde rezultatus pavaizdavus grafiškai, buvo gauta S formos kreivė
