Raštas ir knyga senovės Kinijoje
Pratarmė. Pirmieji įrašai. Popieriaus išradimas. Spaudos išradimas. Apibendrinimas. Bibliografinių nuorodų sąrašas.
Neabejotinai dauguma žmonių žino, kuo kinai prisidėjo prie knygos evoliucijos eigos. Akivaizdžiai – tai popierius. Tačiau tai tik smulki dalis viso įnašo. Kinijos indėlis į knygos tobulinimą yra daug didesnis ir platesnis. Taigi šiame referate aptariami šios pagrindinės temos: kinų raštas, popieriaus išradimas, ksilografinė spauda.
Pagrindinis referato tikslas – įžvelgti Kinijos svarbiausius knygos ir rašto išradimus ir jų svarbą viso pasaulio kultūrai ir švietimui.
Referate remiamasi daugiausia lietuvių mokslininkų literatūra, t.y. vieno žymiausio XX a. knygotyros ir bibliotekininkystės specialisto, Levo Vladimirovo, leidiniu “Knygos istorija”, Janinos Varnienės “Senosios civilizacijos” bei užsienio autorių literatūra.
Kinijos civilizacija yra viena seniausių vis dar egzistuojančių civilizacijų pasaulyje. „Senovės Kinijos civilizacija susiformavo iš neolitinių kultūrų, susikūrusių V – III tūkst. pr. Kr.“ – teigia J. Varnienė. Pirmieji civilizacijos židiniai ėmė kurtis ties Chuanchės, t.y. Geltonosios, ir Jangdzės, t.y. Mėlynosios upių. Pagrindinės priežastys, kodėl pirmieji miestai kūrėsi būtent šiose teritorijose, yra esminės: pirmoji – prekybiniai ryšiai, upės buvo lengvas susisiekimo tinklas, ir antroji – žemės derlingumas, patvinstant upėms, liosinis dirvožemis buvo ganėtinai derlingas <...> . Todėl šios teritorijos buvo palankios žemės ūkiui plėtotis.
Tūkstančius metų Kinija buvo valdoma dinastijų. Paskutinės Sun-Jan-Sen dinastijos valdymas pasibaigė tik 1911 m., po jos valdymo pabaigos buvo įkurta Kinijos Respublika, tačiau pirmoji istorinė Kinijos dinastija yra laikoma Šan (Inj) dinastija, viešpatavusi apie XVIII – XII a. pr. m. e. Tai yra itin svarbus dinastijos vardas ir jos valdymo laikotarpis rašto, knygos istorikams, nes būtent su šia dinastija yra siejami pirmieji hieroglifiniai įrašai Kinijoje. Kinų rašto sistema susiformavo vėliau nei egiptiečių ir šumerų raštas, tačiau šiek tiek pakeista ji tebegyvuoja ir šiandieninėje Kinijos valstybėje. Levas Vladimirovas teigia, kad senieji hieroglifai labai skiriasi nuo šiuolaikinių, daugiausia tai – piktogramos. Piktografija, arba dar kitaip vadinama vaizdaraščiu, iš lotynų kalbos išvertus pictus reiškia pieštas, o iš graikų grapho – rašau, taigi, galima daryti prielaidą, jog piktografija – tai vaizdai arba piešiniai, kurie grafiškai vaizduoja ne kokį nors atskirą garsą arba skiemenį, o konkretų daiktą arba reiškinį. Piktografinis raštas pereina į logografinį apie 2000 m. pr. m. e. - vis didesnis piktogramų prastinimas, stilizavimas, schematinimas; piktogramos <...> tampa sutartiniais ženklais, grafiniais simboliais, logogramomis. Vėliau logogramomis pradėta reikšti panašiai skambančius žodžius, vadinamuosius homotonus. <...>. Tačiau fonetiniai elementai kinų hieroglifiniame rašte nebuvo dauginami, ir dėl to gausėjo logogramų. Kinijoje XVIII – XII a. pr. Kr. jau buvo iki 2 tūkst. hieroglifų, dabar jų yra net apie 40 – 50 tūkst. Senovėje dabartiniai kinų hieroglifai yra akivaizdžiai atpažįstami Shango orakuliniame kaule, užrašytame apie 1200 pr. Kr.
