Raštas ir knyga Antikos laikais Senovės Graikijoje ir Senovės Romoje

Įvadas. Raštas senovės graikijoje. Linijinis raštas. Graikų alfabetinis raštas. Rankraštinė knyga senovės graikijoje. Knygai naudotos rašomosios medžiagos. Knyga senovės graikų kasdienybėje. Raštas senovės romoje. Lotynų raštas ir abėcėlė. Rankraštinė knyga senovės romoje. Rašomosios medžiagos ir knygų gamyba. Knygų platinimas senovės Romos visuomenėje. Apibendrinimas. Bibliografinių nuorodų sąrašas.

Antika senovės istorijos laikotarpis, kuris tęsėsi apytiksliai nuo 1250 m. pr. m. e. iki 476 m., kai žlugo Vakarų Romos imperija. Antika ir antikinis pasaulis be abejonės turėjo didelę įtaką rašto bei knygos tobulėjimui ir klestėjimui. Antika yra visos šiuolaikinės Europos kultūros pamatas, todėl nenuostabu, jog ji daug prisidėjo prie knygos ir paties rašto istorijos. Šis istorinis laikotarpis laikomas vienu didingiausių žmonijos istorijoje ir suformavo visai kitokį visuomenės požiūrį į raštą ir raštingumą, pasikeitė pažiūros – raštininko darbas tapo įprastu, juo verstis galėjo ne tik privilegijuoti žmonės, bet ir vergai. Antikinis švietimas parūpino knygai daug platesnę skaitytojų auditoriją ir davė jai daug daugiau aukstinų augti, negu tai galėjo padaryti senovės Rytų švietimo sistema. (Vladimirovas, 1979, 34 35 p.) Nors antikos laikotarpiui priklausę graikai ir romėnai rašto patys pirmieji neišrado, tačiau ne paslaptis, jog senovės graikai buvo vieni pirmųjų, o neilgai trukus tai padarė ir senovės Romos gyventojai. Net ir XXI amžiuje įvairiose kalbose galime aptikti iš graikų kalbos atėjusių žodžių, kurie buvo pritaikyti ir yra naudojami iki šiol, tad akivaizdu, jog antikos laikotarpiu gimęs raštas turėjo didelę įtaką įvairių tautų rašytinės kalbos vystimuisi, tad antikinė literatūra yra itin svarbi ir šiandienos visuomenei. Referate, remdamasi istoriniais ir moksliniais šaltiniais tiek internete, tiek knygose, analizuosiu ir aptarsiu antikos laikotarpyje gimusio rašto bei knygos tobulėjimo procesą, supažindinsiu su temos pagrindiniais aspektais, taip pat senovės Graikijos ir Romos rašto bei literatūros kultūra.

Senovės Graikija neretai yra minima kaip civilizacija, daug prisidėjusi prie rašto ir knygos istorijos bei šiuolaikinės Europos kultūros. Taip pat turėjo didelę reikšmę rankraštinių knygų raidai ir evoliucijai. Patys pirmieji senovės graikų rašto paminklai buvo aptikti dabartinėje Kretoje, XXI XVI amžiuje pr. m. e. Kadangi mums geriau pažįstamas alfabetinis raštas susidarė kiek vėliau – IX VIII a. prieš mūsų erą, pirmiausia tai buvo hieroglifinio piktografinio rašto įrašai, o vėliau – linijinio. Linijinis raštas yra skirstomas į du tipus: A ir B.

Pirmojo tipo A raštas, kuris iki šiol nebuvo iššifruotas mokslininkų, susidarė be Mesapotamijos ar kitų civilizacijų įtakos ir buvo naudotas Kretos saloje nuo 1800 iki 1450 m. pr. Kr. Nors dažniausiai rašoma buvo iš kairės į dešinę, tačiau pasitaikydavo išimčių, kada rašoma ir iš dešinės į kairę, o pats raštas turėjo šimtus įvairių ženklų, kurie skirstomi į keturias kategorijas. Tai – skaitmenys ir metriniai ženklai, fonetiniai ženklai, ligatūros ir sudėtiniai ženklai bei ideaogramos.