Raumeninis audinys Kraujas

Raumeninis audinys Kraujas. Turinys. Įvadas. Kraujas. Raumenys. Išvados. Literatūra.

Viena svarbiausių organizmo sudedamųjų dalių organizmo terpėje yra kraujas. Kraujas yra sudėtinga heterogeninė sistema, kuri yra iš skystos tarpląstelinės medžiagos - kraujo plazmos ir joje suspenduotų kraujo kūnelių. Suaugusio žmogaus veninio kraujo turį sudaro kraujo plazma – 55%, kraujo ląstelės – 44%, ir kitos ląstelės – 1%. Didžiają dalį bendros žmogaus kūno masės sudaro raumenys - suaugusio žmogaus – 40-42%, naujagimių – 25%, pagyvenusio žmogaus – 30%. Nuo to kaip dirba raumenys priklauso daug svarbių fiziologinių funkcijų, tokių kaip : kvėpavimo, judėjimo, kraujagyslių tonuso, virškinimo, kraujo apytakos ir kt. Raumenys yra suskirstyti į į lygiuosius ir skersaruožius(širdies ir griaučių raumenys).

Interferonas – žmogaus organizme ląstelės gamina 3 interferonų rūšis: α – interferoną gamina leukocitai ir limfoblastai;, β – interferoną gamina fibroblastai;, γ – interferoną išskiria sensibilizuoti T limfocitai, paveikti virusų. Interferonų molekulinė masė yra 22000-94000, jų aktyvumas priklauso nuo jų molekulėse esančių disulfidinių tiltelių. Interferonų svarbiausia funkcija – naikinti virusus ir aktyvinti ląstelinį imunitetą nuo mikroorganizmų. Juos sintetina beveik viso organizmo ląstelėss, tik intensyviausiai leukocitai. Intaktinės ląstelės jų negamina, jo biosintezė prasideda po sužadinimo virusu. Tokie veiksniai vadinami interferonogenais, aktyviausi iš jų – dvigrandės virusų RNR. Interferonai veiklūs tik žmogaus organizme. Pirmiausia interferoną jungia ląstelės membranos receptoriai ir sužadinama atitinkama proteinkinazės biosintezė, ji nuslopina viruso mRNR transliaciją ir suardo viruso mRNR. Interferonai nepanaikina viruso ar jo nukleorūgšties, bet nuslopina jo dauginimąsi. Jie apsaugo ne tą ląstelę kur vyko sintezė, bet kitas nepažeistas ląsteles. Viena interferono molekulė gali suteikti ląstelei atsparumą virusui.