Raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmai
Raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmai. Griaučių raumenų struktūra. Raumeninė skaidula. Sarkoplazma. Sarkolema. Raumenų gijų miofibrilių. Aktino. Miozino. Miofilamentų. Storieji. Miozino galvutę. Miozino uodegą. Plonieji. Aktino , tropomiozino. Troponino. Diskus. A diskus. Z linija. Sarkomeru – mažiausiu struktūriniu vienetu. Griaučių raumenų susitraukimas – slystamųjų siūlelių filamentų mechanizmas. Ca2 +. Padidėja jų koncentracija sarkoplazmoje. Troponinu. Miozino tilteliai. Slystamųjų siūlelių mechanizmas. Motorinis vienetas. Vieno. Motorinį vienetą. Nervų sistema valdo griaučių raumenis per motorinius vienetus. Juntamosios. Judinamosios somatinių nervų skaidulos. Autonominė nervų sistema. Paradoksinė raumenų veikla. Raumenų susitraukimų tipai Izometrinis. Dinaminis. Izotoninis – raumuo trumpėja , o jėga nekinta. Griaučių raumeninių skaidulų tipai. Tipo –. Iia tipo. Iib tipo. Absoliuti žmogaus raumenų jėga matuojama dinamometru. Ergografu , veloergometru. Raumenų nuovargio mechanizmai. Raumenų augimas ir senėjimas. Raumenų hipertrofija –. Raumens hipotrofija. Lygiųjų raumenų struktūra. Lygiųjų raumenų tipai Atskirojo vieneto visceraliniai. Plyšines jungtis. Lėtas savaiminis spontaninis aktyvumas. Miogeninis. Dauginių vienetų. Neurogeninis aktyvumas. Mišrus tipas. Lygiųjų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmai. Skersiniams tilteliams. Tonusinius susitraukimus. Ca2 + jonai. Kalmodulinu. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Plastiški. Pasyviai.
Storieji miofilamentai sudaryti iš miozino molekulių, kurios viename gale turi miozino galvutę, o kitame miozino uodegą.
Raumens susitraukimą sukelia elektrinis impulsas (veikimo potencialas), plintantis nervo ir raumens sinapsėje.
Išsiskiria Ca2+ jonai ir padidėja jų koncentracija sarkoplazmoje, o ypač prie aktino ir miozino siūlelių.
Atidengiami aktino siūlelių aktyvieji centrai, kurie prijungia miozino galvutę.
Skersaruožių griaučių raumuo sudarytas iš daugelio raumeninių skaidulų.
Sąmoningas vienos ar kelių raumenų grupių susitraukimas dažnai sukelia nesąmoningą kitų raumenų grupių susitraukimą – paradoksinė raumenų veikla.
Remiantis fiziologinėmis, histologinėmis ir biocheminėmis ypatybėmis, raumeninės skaidulos skirstomos:
I tipo – lėto susitraukimo ir atsipalaidavimo greičio, mažos susitraukimo jėgos, labai lėtai nuvargstančios;
IIA tipo greito susitraukimo ir atsipalaidavimo greičio, didelės susitraukimo jėgos, lėtai nuvargstančios;
IIB tipo greito susitraukimo ir labai greito atsipalaidavimo greičio, didelės susitraukimo jėgos, greitai nuvargstančios.
Raumens darbas (džauliais (J) arba kilogrammetrais (kgm)) apskaičiuojamas pagal svorį, kurį raumuo pakelia, ir aukštį su ergografu, veloergometru.
Atsižvelgiant į atliekamo darbo savitumą, nuovargio mechanizmai gali pasireikšti tam tikrose raumeninės skaidulos vietose (sinapsėje, sarkolemoje, Ca2+ siurblyje ir kt.)
Atskirojo vieneto (visceraliniai). Ląstelės jungiasi per mažos varžos plyšines jungtis, todėl elektrinis signalas greitai išplinta po ląsteles. Yra virškinimo kanale, šlapimo pūslėje, šlapimtakiuose, gimdoje. Jiems būdingas lėtas savaiminis (spontaninis) aktyvumas. Vegetacinė NS inervuoja ne kiekvieną ląstelę – miogeninis raumens akyvumas.
Dauginių vienetų. Jų sujaudinimą sukelia vegetacinė NS, kurios skaidulos inervuoja beveik visas ląsteles – neurogeninis aktyvumas. Akies rainelės, krumplyno, sėklidės prielipo, sėklinių latakėlių lygieji raumenys.
Lygieji raumenys prisitaikę atlikti ilgai trunkančius ir mažai ATP energijos sunaudojančius tonusinius susitraukimus.
Savybė svarbi sutalpinant papildomą skysčio tūrį nesukeliant didelio spaudimo tuščiaviduriame organe, pvz., šlapimo pūslėje, kraujagyslėse.
