Raumenų susitraukimo tipai fiziologija

Atliekant įvairius judesius, jėga nėra pastovi, o visą laiką kinta. Kai kuriais atvejais ypač svarbi ne tik pati jėga, kiek jos kitimo greitis. Tai aktualu tada, kai reikia išvystyti didelę jėgą per labai trumpą laiką.

Jeigu judesys naudojamas įrankio judėjimui nustatyti naudojama dinaminės jėgos išraiška – jėgos greičio indeksas, kuris išreiškiamas kaip didžiausios jėgos ir laiko, per kuri ši jėga pasiekiama, santykis: Fmax/tmax=F′

Matavimo vienetas - Niutonai per sekundę (N/s)

Tais atvejais, kai jėga naudojama savo kūno, o ne įrankių judėjimui vartojamas reaktyvumo koeficientas R:

R = Fmax/(tmax*P) čia P – žmogaus kūno svoris.

Raumenų reaktyvumas: skiriasi nuo sprogstamosios jėgos. Kuo greičiau pereinama nuo ekscentrinių prie koncentrinių susitraukimų, tuo didesnis raumenų reaktyvumas. Čia svarbiausia atsispyrimo greitis. Vertikalaus šuolio, atsispiriant abiem kojom iš vietos, aukštis priklauso nuo vertikalaus atsispyrimo greičio. Raumenų elastingumas ir sugebėjimas panaudoti mioelektrinę energiją ištempiant raumenines skaidulas labai padidina raumenų susitraukimo jėgą.

Atliekant šuolius iš žemo pritūpimo (koja sulinkus iki 90° kampo per kelio sąnarį), atsispyrimo laikas pailgėja daugiau negu sumažėja vidutinė atsispyrimo jėga. Dėl to tokio šuolio aukštis dažnai būna didesnis, negu šuolio atliekamo iš mažo pritūpimo kampo (135°) manoma, kad žemų pritūpimų metu labiau panaudojama lėto tipo raumeninių skaidulų sukaupta elastinė ir mioelektrinė energija, o trumpų ir staigių pritūpimų metu – greitų raumeninių skaidulų ir motorinių vienetų energija.

Greito tipo raumeninės skaidulos atlieka didžiausią darbą tada, kai reikalingas didelis raumens susitraukimo greitis. Atliekant dideliu greičiu šoklumo pratimus arba pratimus, reikalaujančius greito raumens ištempimo ir susitraukimo, lėtos raumeninės skaidulos gali net trukdyti greitom raumeninėm skaidulom realizuoti savo galimybes. Greito tipo raumeninių skaidulų staigus ištempimas gali turėti efektą raumens susitraukimo galingumui.

Pasirodo, kad naudojant raumenų elastinę ir mioelektrinę energiją, labiau padidėja šuolio atsispyrimo galingumas negu jėgos impulsas. Didžiausias raumenų reaktyvumas pastebimas atliekant šuolį į aukštį iš vietos nuo paaukštinimo ir amortizuojant iki 135° kampo per kelius. Pats mažiausias raumenų reaktyvumas pastebimas atliekant šuolius su įvairiais pasunkinimais, pritupiant iki 90° per kelius.