Pokyčiai raumenyse viekiant fiziniam krūviui, fiziniams pratimams

Kiekvieno gyvo organizmo svarbiausia savybė yra pastovios vidinės būklės - homeostazės - išlaikymas. Žmogaus organizmą veikia nuolat kintantys išorinės bei vidinės aplinkos faktoriai. Todėl evoliucijoje susiformavo daugybe prisitaikomųjų mechanizmų, palaikančių normalią organizmo veiklą. Toks organizmo prisitaikymas prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų vadinamas adaptacija. Adaptacijos mechanizmai padeda išlaikyti homeostazę.

Adaptacijos reakcijos būna trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikės pasireiškia tuoj pat, paveikus dirgikliu ir užtrunka neilgai, pvz. Prakaitavimas, padidėjus šilumos gamybai. Ilgalaikės adaptacinės reakcijos susidaro palaipsniui, veikiant nuolat pasikartojantiems tokiems pat dirgikliams. Ilgalaikės adaptacijos procesai pereina stadijas: funkcinę ir morfofunkcinę. Funkcinėje stadijoje pasireiškia tik funkcijų pakitimai (pvz. , bėgant sustiprėja širdies darbas), o morfofunkcinėje stadijoje, šalia funkcinių pakitimų, dirbančiuose organuose ir sistemose atsiranda ir morfologiniai pakitimai, pvz. , bėgant ne tik padažnėja širdies plakimas, bet dėl sistemingų treniruočių sustorėja ir širdies raumuo.

Fiziniai pratimai - labai stiprus dirgiklis, veikiantis į visus organizmo sandaros lygius; subląstelinį, ląstelių, audinių, organų, sistemų. Šis dirgiklis - treniruotė - nuolat kartojasi tam tikrais intervalais, yra tam tikro intensyvumo ir apimties. Treniruotės poveikyje vystosi ilgalaikiai adaptaciniai pakitimai, kurie tomis pačiomis sąlygomis leidžia žmogui atlikti žymiai didesnį darbą.

Iš visų organų didžiausias krūvis, veikiant fiziniams pratimams, tenka judamajam aparatui. Judamajame aparate skiriama pasyvioji dalis - kaulai ir jų jungtys - bei aktyvioji dalis - raumenys. Todėl jame ryškiausiai pasireiškia tiek teigiamas, tiek neigiamas jų poveikis. Yra pastebėta, kad normalus fizinis krūvis suintensyvina kraujo apytaką ne tik judamajame aparate, bet ir smegenyse. Ir atvirkščiai, per dideli fiziniai krūviai, organizmo fizinis pertempimas neigiamai veikia ne tik judamąjį aparatą, bet ir cns. Todėl saikingi fiziniai pratimai padeda sėkmingiau mokytis. Atvirkščias procesas vystosi pavalgius ir suintensyvėjus virjėgos pobūdžio pratimai plačiai taikomi sprendžiant judėjimo ir atramos aparato problemas, atsirandančias dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, senėjimo ar buitinių ir sportinių traumų, profesinės veiklos ypatumų.

Jėga – žmogaus fizinė ypatybė, sugebėjimas raumenų pastangomis nugalėti išorinį pasipriešinimą arba jam priešintis, įtempiant raumenis.