Raumenų histologija ir fiziologija

Kas sudaro griaučių raumenų parenchimą. Koks audinys sudaro sausgyslę. Pirmos eilės sausgyslinį pluoštelį. Koks audinys sudaro fasciją. Kokia sausgyslės makšties histologinė struktūra. Tepalinio sluoksnio kloste. Kokia tepalinio maišelio histologinė struktūra Tepaliniai maišeliai. Raumenų funkcijos. Jų morfologinė ir cheminė sudėtis. Skersaruožiai skeleto griaučių raumenys. Pagal sandaros sudėtingumą. Pagal raumeninių skaidulų kryptį. Lygieji neruožuotieji raumenys. Lygiųjų raumenų ląstelių tipai. Dauginių vienetų tipas. Atskirojo vieneto tipas. Visceraliniai lygieji raumenys. Mišrus A ir B tipas. Raumenų cheminė sudėtis. Skeleto raumenų baltymai. Raumenų fiziologinės savybės. Raumenų skaidulų tipai I tipo. Skersaruožių ir lygiųjų raumenų fiziologinės savybės. Membraninio potencialo svyravimai. Raumenų savybių palyginimas. Raumenų susitraukimo mechanizmas. Miozino galvučių judesius užtikrina ATP. Lygiųjų raumenų susitraukimas. Motorinių vienetų tipai. Motorinio vieneto dydis. Raumenų susitraukimo rūšys.

Raumuo (musculus) – tai parenchiminis organas, sudarytas iš parenchimos ir stromos. Raumens parenchima (funkcinė dalis) sudaryta iš griaučių miocitų (myocyti skeletales), o stroma – iš jungiamojo audinio. Raumenį įnervuoja somatinė nervų sistema, todėl raumens veikla – valinga.

Griaučių miocitai (myocyti skeletales), išsidėstę raumenyje lygiagrečiai vienas šalia kito ir apsupti jungiamuoju audiniu, formuoja įvairaus storio raumeninius pluoštelius (fasciculi musculares).

2. Kaip vadinami dangalai, dengiantys pavienius miocitus, jų pluoštelius ir kas dengia visą raumenį iš išorės? Kokie jungiamieji audiniai juos sudaro?

Visą raumens paviršių gaubia netaisyklingo glaudžiojo kolageninio jungiamojo audinio dangalas – epimiziumas (epimysium).

Nuo epimiziumo atsišakoja plonos puriojo kolageninio jungiamojo audinio pertvaros, kurios apsupa griaučių miocitų pluoštelius – tai perimiziumas (perimysium). Jame išsišakoja kraujo kapiliarai, nervai bei nedaug limfagyslių.

Kiekvieną griaučių miocitą supa puriojo kolageninio jungiamojo audinio dangalas – endomiziumas (endomysium).

Sausgyslės (tendines) sudarytos iš glaudaus taisyklingo kolageninio jungiamojo audinio (textus connectivus collagenosus compactus regularis), kuris yra labai atsparus tempimui.

Šiuose organuose audinio kolageninių skaidulų pluoštai išsidėsto glaudžiai ir lygiagrečiai bei tęsiasi mechaninių jėgų veikimo kryptimi. Tarp kolageninių skaidulų yra šakotos ląstelės – fibrocitai.

4. Kaip vadinami dangalai, dengiantys II ir III eilės sausgyslinius pluoštelius bei pačią sausgyslę? Kokie jungiamieji audiniai juos sudaro?

Sausgyslėje (tendo) fibrocitai vadinami tendinocitais. Tai diferencijuotos ir netekusios gebėjimo mitoziškai daugintis ląstelės.

Jos savo ataugėlėmis apgaubia kolageninių skaidulų pluoštą taip suformuodamos pirmos eilės sausgyslinį pluoštelį (fasciculus tendineus).

Pirmos eilės pluoštelių grupė yra vadinama antriniu pluoštu. Juos gaubia plonos puriojo kolageninio jungiamojo audinio pertvarėlės, vadinamos endotendineumu.

Grupė antros eilės kolageninių skaidulų pluoštų sudaro trečios eilės pluoštus, kuriuos gaubia puriojo kolageninio jungiamojo audinio pertvarėlės, vadinamos peritendineumu.

Stambiose sausgyslėse gali susidaryti ketvirtos ir net penktos eilės pluoštai. Jie sudaro pačią sausgyslę.

Iš išorės sausgyslę gaubia storas glaudaus netaisyklingojo kolageninio jungiamojo audinio dangalas, vadinamas epitendineumu. Jis jungiasi su endotendineumo pertvarėlėmis, kuriomis sausgyslėje išsišakoja maitinančiosios kraujagyslės ir limfagyslės. Čia daug juntamųjų nervinių galūnėlių bei sausgyslės kamieninių ląstelių – fibroblastocitų.

Glaudus taisyklingas kolageninis jungiamasis audinys regeneruoja lėtai, tačiau netgi perpjauta sausgyslė gali suaugti.

Fascijos (B) – tai baltos, blizgančios netaisyklingo kolageninio jungiamojo audinio plėvės, kurios dengia raumenis, sudarydamos jiems papildomą skeletą, ir palaiko juos tam tikroje padėtyje.