Rediuserio juostinių staklių letpjūvės

Dabar Lietuvoje miško žemė užima 2 069,1 tūkst. ha – 31,7 % teritorijos. Miškingiausios yra Varėnos (69 %), Druskininkų (69 %), Švenčionių (56 %), Rietavo (49 %) vietovės. Mažiau miškingos yra Vilkaviškio (10 %), Pagėgių (14 %), Skuodo (15 %), Marijampolės (15 %) vietovės. Šalies miškingumas 31,7%. Mūsų šalis ribojasi su penkiomis kaimyninėmis valstybėmis.

Po Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) Lietuvos miškų sektoriuje atsirado naujų reiškinių: susiformavo apvaliosios ir pjautinės medienos laisvoji rinka, stebimas paklausos ir pasiūlos poveikis medienos kainoms, išaugo medienos eksportas, atsirado privačių miškų ir privačių medienos ruošėjų, didžioji dalis medienos pramonės buvo privatizuota. Todėl reikalinga keisti ir miškų ūkio ekonominio reguliavimo metodus.

Į lentpjūvę tiekiami rąstai. Jie kranais patiekiami į rūšiavimo liniją. Čia rąstai išrūšiuojami pagal skersmenų klases į 22 rūšiavimo linijoje esančias kišenes (10 kišenių eglei, 10 – pušiai ir 2 nekondiciniams rąstams). Iš čia juos autokrautuvais veža į rietuves, kur jie bus laikomi, kol bus patiekti pjovimui. Rietuvėse laikomi rąatai bus laistomi, kad nuo nevienodo džiūvimo nesutrūkinėtų ir neatsirastų kenkėjų.

Krautuvais rąstai pakraunami ant padavimo linijos denio, kur bus patiekiami į pjaustymą. Čia rąstai išskirstomi po vieną ir pasukimo mechanizmu, pasukami plongaliu į priekį. Paskui žievinimo staklėmis yra nužievinami ir patiekiami į rediuserio – juostinių pjaustymo stakių pjaustymą, kur rediuseris nufrezuoja gaubtines, o juostinis pjūklas nupjauna daugiausiai dvi šonines lentas, kurios vėliau eis į lentų kraštų pjaustymo stakles. Gautas dvišonis tašas apverčiamas specialiu įrenginiu ir paduodamas į kitas rediuserio – juostinio pjaustymo stakles, kur apipjaunamas keturšonis rąstas. Šoninės lentos keliauja į kraštų apipjaustyma, o tašas supjaustomas į pagrindinės išeigos lentas, kurios gali būti daugiausiai trys.

Visos apipjautos lentos išrūšiuojamos pagal kokybę ir sukraunamos į rietuves džiovinimui. Po džiovinimo rietuvės vėl išardomos, išrūšiuojamos pagal kokybę, vėl sukraunamos į rietuves, supakuojamos ir gabenamos į sandelius, kur stovės, kol bus eksportuotos į kitas šalis, ar kitus Lietuvos miestus.

Šalutiniai produktai, tokie kaip skiedra, pjuvenos ir žievė bus taip pat panaudota. Skiedra bus parduota celiuliozes fabrikui, pjuvenos bus sukūrentos, kaip ir žievė, tačiau ne visa, kas liks bus parduota bio kurui gaminti.

Į lentpjūvę patenkantys rąstai būna įvairiausių skersmenų, ilgių, biologinių ir kokybės rūšių ir t.t. Nuo jų matmenų priklauso lentpjūvės našumas, ekonominiai modeliai ir kt. Bendram rąstų tūriui apibūdinti dažnai naudojamasi vidutinio rąsto matmenimis (skersmeniu, ilgiu, tūriu). Pagal vidutinį skersmenį galima paskaičiuoti įmonės našumą, pagal ilgį – transporterių pajėgumus, tūrį – pakrovimo mechanizmų našumus.

Vidutinis rąsto skersmuo skaičiuojamas pagal metinį į lentpjūvę tiekiamų rąstų pasiskirstymą pagal skersmenų klases.

Čia: di – rąsto skersmenų klasė, cm; ni – apskaičiuotas rąstų kiekis atitinkamoje skersmenų klasėje, %.

Pjautinių rąstų skersmuo, ilgis, nuolaibis, tūris pateikti visam projekto uždavinyje nurodytam perdirbamų skersmenų intervalui dmin....dmax, skaičiuojant kas 1 cm.

Metinis pjautinių rąstų perdirbamų lentpjūvėje tūris Qžal, m3, apytiksliai randamas pagal metinį lentpjūvės našumą Qpm (patektą projekto užduotyje).