Redjuserio juostinių staklių lentpjūvės projektavimas

Pagal pasaulinę 2005 metų apskaitą – dabar apie 30% žemės paviršiaus yra padengta miškais. Tačiau tik trečdalis visų Pasaulio miškų išteklių yra panaudojama medienos gavybai, o pusė iškertamos medienos panaudojama kaip kuras. Labai atsilikusiose šalyse Afrikoje ir Pietų Amerikoje kasmet yra sunaikinama ir paverčiama dirbama žeme daug tropinių miškų, taigi jų plotai dar labiau mažėja.

Projektuojame lentpjūvę, kurios našumas yra 45000 m3 per metus, lentos pjaunamos iš rąstų, kurių plongalių skersmenys dpl = 18 – 40 cm, o vidutinis ilgis L = 4,2 m.

Kad lentpjūvė gerai ir greitai dirbtų, t.y. kad būtų didelis jos našumas, turi būti gerai organizuotas darbas, sumontuoti patikimi ir greitai dirbantys įrengimai, pastatytos geros rąstų rūšiavimo ir pjaustymo linijos.

Pirmiausia mūsų lentpjūvei reikalinga rąstų rūšiavimo linija, suskirstyti rąstus pagal plongalių skersmenis ir rūšį. Šiai linijai reikalingi įrengimai:

Šioje lentpjūvėje planuojama apdirbti eglės ir pušies medieną. Ketinama naudoti apie 80( vietinės žaliavos, iš Lietuvos miškų, o likusius apie 20( geros kokybės medienos atsivežti iš Rusijos.

Lentpjūvę planuojama statyti Vilkaviškio rajone, privačioje žemėje. Vieta patogi tuo, kad netoliese yra dideli miškai, iš kur taip pat būtų galima gauti medienos, ir yra geras susisiekimas, būtų patogu transportuoti žaliavas ir gaminius. Apie 50( produkcijos bus parduodama šalies vidaus rinkoje, o likusi dalis eksportuojama į kitas Europos sąjungos šalis ir taip pat Rusiją.

Šiuo metu Lietuvos miškų rodikliai yra tokie:

Iš miško atvežta mediena sandėliuojama sandėliuose, iš kurių vėliau rąstai yra vežami į rūšiavimo linija ir išrūšiuojami pagal rūšį ir plongalio skersmenį.

Rąstai atvežami ant padavimo stalo, nuo kurio konvejeriu po vieną pravažiuoja pro saknerį, kuris nustato rąsto plongalio skersmenį ir jo padėtį, t.y. rąstas juda plongaliu ar storgaliu į priekį. Toliau rąstų pasukimo mechanizmas rąstus suguldo ant konvejerio taip, kad visi judėtų plongaliu į priekį. Nuo rūšiavimo konvejerio rąstai yra patalpinami į atitinkamas kišenes, iš kurių vėliau kraunami į didesnes atskiras rietuves. Iš rietuvių rąstai gabenami į lentpjūvę.

Lentpjūvėje rąstai patenka ant padavimo stalo, kuris išskirsto rąstus po vieną. Rąstas praeina pro metalo detektorių, skanerį ir yra parenkamas optimaliausias rąsto pjaustymo sąstatas. Rąstas sucentruojamas ir paduodamas į nužievinimo stakles, po to redjuseriu nufrezuojamos gaubtinės ir rąstas paduodamas i juostines pjaustymo stakles. Atpjaunamos dvi arba keturios šoninės lentos, kurios keliauja į diskines kraštų pjaustymo stakles, o rąstas paverčiamas ir gražinamas antriniam pjovimui. Išpjautas tąšas paduodamas i kitas juostines stakles, kur supjaustomas i reikiamo storio lentas. Centrinė išeiga iškart patenka į rūšiavimo liniją, o šoninės lentos pirma apipjaunamos diskinėmis staklėmis.

Rūšiavimo linijoje lentos atskiriamos po vieną, nulyginami galai, išrūšiuojamos pagal storį ir plotį (jei reikia ir pagal ilgį) ir išskirstomos į atitinkamas kišenes. Išrūšiuotos lentos sukraunamos i rietuves ir vežamos į džiovyklą. Išdžiovinti sortimentai vėl vežami į rūšiavimo linija ir išrūšiuojami pagal kokybę. Vėliau lentos supakuojamos ir pristatomos užsakovui.

Į lentpjūvę patenkantys rąstai būna įvairiausių skersmenų, ilgių, biologinių ir kokybės rūšių ir t.t. Nuo jų matmenų priklauso lentpjūvės našumas, ekonominiai modeliai ir kt. Bendram rąstų tūriui apibūdinti dažnai naudojamasi vidutinio rąsto matmenimis (skersmeniu, ilgiu, tūriu). Pagal vidutinį skersmenį galima apskaičiuoti įmonės našumą, pagal ilgį – transporterių pajėgumus, tūrį – pakrovimo mechanizmų našumus.

Rąstų pasiskirstymas pagal skersmenų klases Lietuvoje, skičiuojamas pagal formulę: