Riterių vaizdavimo ypatumai viduramžių literatūroje

Riterių vaizdavimo ypatumai viduramžių literatūroje.

Skaitydami knygas ir žiūrėdami filmus mes dažnai išgirstame apie riterius. Narsūs, sumanūs, tvirto ir gražaus kūno, sunkius, blizgančius šarvus dėvintys kariai, išdidžiai jojantys ant žirgų, kovojantys su neteisybe , melu, susiduriantys su pavojais ir nešantys su savim didžiulį kalaviją. Bebaimio, rūstaus , bet teisingo riterio idealas išryškėjo ankstyvaisiais viduramžiais. Vėliau, kai riterija tapo aristokratiška, riterio idealas pasipildė naujais idealais: reikėjo būti ne tik stipriu kariu, bet ir mokėti elgtis draugijoje, maloniai elgtis su damomis. Tokiais bruožais pasižymi viduramžių literatūros riteriai.

Vienas tokių garbingų riterių vaizduojamas XII a. prancūzų herojiniame epe,, Rolando giesmė". Grafas Rolandas, Karolio sūnėnas ,vaizduojamas kaip viduramžių karžygys ir bebaimis riteris, kuris surengė žygį prieš maurus, kur susiduria dvi priešiškos jėgos: krikščionys ir pagonys.