Rokoko audiniai ir mada

Rokoko audiniai ir mada. Kaunas 2020 Įvadas. Įvadas. Rokoko audiniai. Rokoko mada. Išvada. Literatūros šaltiniai.

Rokoko meno stilius atsirado Prancūzijoje XVIII amžiaus pradžioje. Jis pasižymi prabanga, grakštumu, žaismingumu ir lengvumu priešingai nei sunkesnės ankstesnio baroko laikotarpio temos ir tamsesnės spalvos. Žodis Rokoko, matyt, buvo prancūziškojo rocaille, arba apvalkalo, ir itališko baroko, arba baroko stiliaus derinys. Dėl Rokoko meilės į apvalkalą panašioms kreivėms ir susitelkimo į dekoratyvinį meną, kai kurie kritikai šį terminą vartojo norėdami numanyti, kad stilius buvo „nemandagus“ ar tik madingas. Taigi įvestos naujos mados turėjo didesnį poveikį visuomenei, paveikdamos ne tik karalius ir aristokratus, bet ir vidurinę bei dar žemesnę klasę. Bene vienintelė svarbiausia Rokoko mados figūra buvo Liudviko XV meilužė Madam Pompadour. Ji dievino pastelines spalvas ir lengvą, šiltą stilių, kuris išgarsėjo kaip Rokoko, vėliau išpopuliarėjo šviesios juostelės ir gėlių raštai. Laikotarpio pabaigoje Marie Antoinette tapo prancūzų mados lydere, kaip ir jos siuvėja Rose Bertin. Ypatingas ekstravagantiškumas buvo jos prekės ženklas, kuris galiausiai smarkiai išpūtė Prancūzijos revoliucijos liepsną.

Kalbant apie audinius, buvo pasirinkti nesvarūs, pastelinėmis spalvomis pasiūti lengvi šilkai, tokie kaip taftas, satinas ir damas. Spalvos neturi būti per daug ryškios. Iš pradžių visas dėmesys buvo skirti dideliems gėlių motyvams, vėliau buvo teikiama pirmenybė mažesniems žiedų elementams ir galiausiai juostelėms, kurios papuošdavo šakelės smulkiais ornamentais. Natūralios spalvos taip pat buvo populiarios visame šios mados laikotarpyje. Rokoko mados šimtmetį galima suskaidyti į ketvirčius, atskirtus modelių laikotarpiais. Pirmame amžiaus ketvirtyje būta didelių drąsių gėlių raštų; antrasis ketvirtis paėmė šiuos gėlių raštus ir sumažino jų dydį.