Romėnų literatūros konspektas

Vergilijus „Eneida“. II giesmė. Trojos žuvimas. IV giesmė. Didonės meilė ir mirtis. VI giesmė. Mirusiųjų šalis. Ovidijus „Metamorfozės“. Giesmė. Kadmas. Akteonas. Semelė. Teiresijas. Aidas. Narcizas. Pentėjas ir Bakchas. Seneka „Trojietės“. Lukrecijus, „Apie daiktų prigimtį“. Plautas „Vergas apgavikas“. Terencijus „Broliai“. Seneka „Laiškai Lucilijui“. Petronijus „Satyrikonas“.

Enėjas pasakoja savo prisiminimus apie Trojos žlugimą. Pasakojimas prasideda nuo to, jog danajai pradeda statyti sau arklį, vėliau pasišalina iš savo stovyklos. Trojėnai apsidžiaugę dėl atsitraukusio priešo nueina į pajūrį pasižiūrėti dorėnų stovyklos ir randa arklį. Kyla ginčas, ką su juo daryti. Nuo Trojos sienų atbėga Laokoontas, jis ragina trojėnus sunaikinti arklį. Negi jie nepažįsta Ulikso (= Odisėjo) suktybių? Jis beda ietim arkliui į šoną, bet nieko nenutinka. Piemenys atveda belaisvį (= Sinonas). Trojėnai išklausinėja jį, kas jis toks, ir ką čia veikiąs: Sinonas likęs svečioje šalyje, nes jo nemėgo Uliksas, kadangi Sinonas širdo dėl savo draugo, Palamedo, mirties. O be viso to žynys Kalchantas skelbia savo pranašystę. Iš Graikijos jie išvyko paaukoję mergelę, taigi ir išvykimą jų turi lydėti kraujo auka. Aukurui paskiriamas Sinonas, bet jis pasislepia tarp nendrių ir laukia, kol achajai išvyks. Priamas pagaili jo ir leidžia jam gyventi, bet klausia, kam tas arklys. Apsimetėlis pasakoja, jog achajai jį paliko, kaip atpildą Atėnei Paladei, man Tididas ir Uliksas iš Trojos kruvinom rankom pagrobė šventą deivės statulą. Po Sinono istorijos, Laokoontą, Neptūno žynį, ir jo du sūnus pastveria ir nužudo iš jūros išnirusios dvi milžiniškos angys. Trojėnai persigąsta, kad tai deivė Atėnė rūstauja ant žynio (jis juk suvarė „purviną“ ietį į arklio šoną) ir tempia statulą į Troją. Visiems sumigus Sinonas išleidžia iš arklio danajų herojus.

Enėjas prabunda nuo sapno, nes jam pasirodo Hektoras ir sapne sako, jog Enėjui reikia bėgti ir gelbėtis iš Trojos. Jam lemta įkurti didingą ir garsų miestą. Enėjas išsibudina iš sapno, supranta kas vyksta ir puola į mušį. Susitikęs dar kelis trojėnus, Enėjas netyčia Androgėjo palaikomas savu. Trojėnai jį apsupa ir užmuša. Sumano persirengti danajų šarvais. Užmuša daug atėjūnų, bet ir nuo savo gauna į kailį. Enėjas su savo vyrais nusigauna iki Priamo rūmų. Priebutyje Piras su kariais braunasi į vidų. Išverčia duris ir kariai suplūsta į rūmus. Ten Priamas jau ruošiasi eiti kautis su įsibrovėliais, bet jį sulaiko žmona ir pasodina prie savęs, prie aukuro. Piras užmuša Priamo sūnų, šis pasipiktina ir sviedžia į jį ietį, bet ji atšoka nuo skydo. Piras įsiunta ir užmuša Priamą. Enėjas viską stebi, po šio įvykio jį suima baimė. Jis pamato Eleną, jis nori jai atkeršyti už Trojos likimą, bet Enėjui prieš akis iškyla jo motinos dvasia ir sudraudžia jį, liepia trauktis iš kovos ir bėgti. Pažada apsaugoti jį ir palydėti iki namų. Enėjas grįžta į savo namus, randa ten tėvą Anchisą, žmoną Kreusą ir sūnų Julą (dar vadinamas Askanijumi). Nori vėl eiti į mūšį, bet jį sulaiko žmona, o Julo palukai užsiliepsnoja. Anchisas palaiko tai ženklu, prašo Jupiterio patvirtinti šį stebuklą. Nukrinta žvaigždė, kurios kelias danguje ženklina jų pabėgimo kelią. Visi patraukia paskui žvaigždę prie deivės Cereros šventovės, tuoj už miesto. Pakeliui pasimeta Enėjo žmona. Jis grįžta jos ieškoti į miestą, bet neranda. Karusa jam pasirodo kaip dvasia, liepia susiimti ir pranašauja, jog Enėjui lemta įkurti karalystę, kad turės jis naują žmoną. O jai yra geriau mirti, nei vergauti. Liepia jam saugoti sūnų. Enėjas grįžta pas savus ir randa gausesnį būrį nei paliko. Jie visi pasirįžę leistis į kelionę. Atėjo diena ir Enėjas, kartu su tėvu patraukia į kalnus.