Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos

Graikų religija.II t-metyje p. m. e. šalia smulkių vietinių kultų dievų susidarė visų graikų pripažįstamas Olimpo dievų panteonas. Jam būdinga dievų gausumas, antropomorfinis jų pobūdis. Kiekviename polyje, be kitų dievų, buvo garbinami dievai globėjai (Atėnuose Atėnė, Spartoje Hera ir pan.). Dievų kilmę, hierarchiją, santykius ir funkcijas aiškino apie juos sukurti mitai. [Panteonas - kurio nors religinio kulto dievų visuma arba visų dievų šventykla. Antropomorfinis - žmogaus pavidalo, panašus į žmogų. Polis - miestas-valstybė.]Pasak Herodo “Teogonijos” (pirmojo darnaus ir sistemingo religijos apibendrinimo) pradžioje buvo Chaosas, iš kurio atsirado visko kas gyva motina deivė Gėja (žemė) ir Erotas (meilė). Gėja davė pradžią Uranui (dangus) ir tapo jo žmona. Iš šios dievų poros atsirado pirmoji dievų karta - titanai. Vienas jų - Kronas - atėmė valdžią iš Urano, ir jie su seserimi Rėja tapo antrosios Olimpo dievų kartos gimdytojais. Kroną įveikė jo sūnus Dzeusas, kuris tapo vyriausiu dievu, likusią valdžią paskirstė kitiems giminaičiams. Taip atsirado 4 kategorijų dievai:

Žemės: Gėja, Demetra, Dionisas, Panas ir žemesnieji (satyrai, silenai, nimfos ir kt.).

Požemio: Hadas, Persefonė ir žemesnieji (Hekatė, erinijos, Hipnas, Tanatas ir kt.).

Romos miestas susiformavo pelkėtoj lygumoj, ribojamoje Kapitolijaus, Palatino ir Kvirinalo kalvomis. Kultūriškai besiformuojant civilizacija patyrė didžiulę etruskų ir senovės graikų įtaką.

1. Respublika “išsigimė”. Pagrindinis senato rūpestis - kuo didesnė įtaka valstybėje.

2. Valstiečiai dėl nuolatinių karų nuskurdo ir įklimpo į skolas.

3. Nuskurdus valstiečiams, kariuomenė tapo samdoma, prarado savo patriotiškumą, vis didesnė įtaką įgijo legionų vadai.

Romėnų kalba buvo lotynų. Jai maišantis su vietinėmis kalbomis susidarė dabartinės romanų kalbos.

Vakarų Romos žlugimo priežastys (476 m.): Vakarų Romos imperiją pradėjo puldinėti germanų gentys (vestgotai, ostgotai, vandalai ir kt.). Prasidėjo tautų kraustimasis, kurį išprovokavo klimato pokyčiai, noras keliauti ir plėsti germanų teritorijas bei hunų puldinėjimas, germanus pastūmėjęs keliauti link Romos.

Jau 455 m. germanų gentys ir vandalai pradėjo siaubti Romą, ją deginti, savintis jos turtą. Germanai gana nesunkiai įsiveržė į šią imperiją, nes Roma buvo nusilpusi iš vidaus.

Helenizmo pradžia: Polių klestėjimo periodas buvo neilgalaikis. V a. pr. Kr. antroje pusėje poliai ėmė smukti. Krizė ypač ryški buvo Atėnuose. Priežastis: polio uždara struktūra trukdė vystytis pinigams ir prekiniams santykiams. Buvo pervertinta polių vertybių sistema. Vyravo orientacija į kolektyvizmą, tačiau atsiranda polinkis į individualizmą. Pradėta akcentuoti pats žmogus, individas, o ne polis, kolektyvas.Tragiškas momentas: Peloponeso karai (431 - 404 m. pr. Kr.) - karas tarp pačių graikų. Susidarė Atėnų ir Spartos vadovaujamų polių sąjungos. Tačiau Sparta - konservatyvi ir atsilikusi - negalėjo užtikrinti stabilumo. Tai buvo politinis Graikijos civilizacijos lūžis. Atsirado daug smulkių grupelių ir filosofų, neaukštinusių polio (pvz., Sokratas). Neliko harmonijos.

Romos respublikos ir imperijos esminiai bruožaiRespublika :1.Valdo tauta per renkamus pareigūnus.2.Vyko aktyvi kova tarp patricijų ir plebėjų dėl nelygių teisių.3.Romos valstybės teritorija užėmė visą Apeninų pusiasalį ir Siciliją.

Imperija :1. Valdo vienas valdovas.2. Imperijus - pati aukščiausia valdžia.3. Atsiranda principatas ir dominatas.4. Didysis tautų kraustymasis.