Šiuolaikinės pinigų vystymosi tendencijos

Įvadas. Pinigų apibrėžimas ir jų funkcijos. Pinigų kilmė ir rūšių raida. Daiktiniai pinigai. Monetos. Popieriniai pinigai. Elektroniniai pinigai. Pinigų esmė ir savybės. Pinigų vaidmuo rinkoje. Pinigų vystymosi tendencijos ateityje. Apklausa. Išvados. Literatūra. Priedas.

Projekto objektas: šiuolaikiniai pinigai ir jų ateities tendencijos vystymosi analizė.

Projekto tikslas: išanalizuoti šiuolaikinių pinigų vystymosi tendencijų veiksnius ir kryptis.

Tyrimo metodai: mokslinės, teorinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, bei anketinė apklausa.

Remiantis Europos Centrinio Banko pateiktomis duomenimis pinigai atlieka šias funkcijas:

XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais, sąlygotos itin sparčių elektroninės komercijos augimo tempų, ėmė vystytis naujausios mokėjimo priemonės – elektroniniai pinigai.

Skaitmeninių pinigų atsiradimas paskatino kurtis įvairią elektroninę valiutą, kuri gali būti talpinama ne tik magnetinėse kortelėse. Viena iš iki šio išsilaikiusių virtualių valiutų – jau šešerius metus žiniasklaidoje nuolat linksniuojami, bet realaus šuolio naudojime taip ir nepadarantys bitkoinai. Tiesa, nors yra entuziastų, laikančių bitkoinus puikia alternatyva bankams, jie iki šiol turi gausybę minusų, kurie greičiausiai niekada neleis šiai valiutai kurioje nors šalyje tapti valstybine. Šios valiutos niekas nekontroliuoja, ja naudojantis nereikia pateikti jokių asmens duomenų, todėl ji lengvai tampa šešėlinės ekonomikos mėgstamiausia valiuta.

Ne vieną kartą už bitkoinų slėpėsi narkotinių medžiagų, ginklų prekybos verslai, buvo plaunami pinigai, reikalaujamos išpirkos. Be to, bitkoinų kainos nereguliuoja valstybė, todėl vieną rytą gali atsibusti ir suprasti, kad tavo investicija sumenko. Taigi decentralizuota valiuta tinkama valiuta galėtu tapti vieninteliu atveju – jei ja būtų naudojamasi tik sąžiningais tikslais ir tik jeigu visuomet būtų žinomas mokėtojo ir gavėjo tapatybės.

Galbūt todėl vis populiarėja elektroniniai pinigai, kurie yra leidžiami licencijuotų elektroninių pinigų leidimo įstaigų, atitinka visus reikalavimus ir yra lengvai ir saugiai naudojami turint tik internetinę prieigą. Tokie elektroniniai pinigai yra ne tik greitas, paprastas ir pigus atsiskaitymo būdas, bet ir suteikia daug daugiau saugumo. Elektroninės pinigų įstaigos pagal įstatymą klientų pinigus laiko specialiose bankų sąskaitose ir jų nenaudoja savo įmonės reikmėms, šitaip nesukeldamos jiems rizikos.

Europos Komisija Elektroninių pinigų direktyvą priėmė 2000 m. 1998 metais JAV įkurta bendrovė „PayPal“ po keleto metų tapo viena iš elektroninio apmokėjimo sistemų pionierių. Didžiulę sėkmę „PayPal“ atnešė tai, jog 2002-aisiais ji tapo antrine itin populiarios prekybos internetu sistemos „eBay“ bendrove. Nuo to laiko didžioji dalis visų atliekamų pirkimų buvo vykdoma būtent per šią sistemą. Šiandien „PayPal“ yra viena iš pasaulinių lyderių mokėjimų sprendimų srityje. Šių metų liepos mėnesį „PayPal“ ir vėl tapo savarankiška bendrove. Sistema jungia apie 143 milijonus klientų sąskaitų visame pasaulyje. Tiesa, ji neprilygsta Azijos rinkoje veikiančiai „Alipay“, kuri turi net 300 milijonų aktyvių naudotojų ir per dieną atlieka apie 80 milijonų pervedimo operacijų.

Elektroniniai pinigai, kaip programinis grynųjų pinigų pakaitalas, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje užima vis didesnę rinkos dalį. Elektroniniai pinigai ateityje gali visiškai pakeisti grynuosius. Didesnę galimybę elektroninių pinigų rinkos plėtrai davė Europos Komisijoje 2009 m. priimta atnaujinta Elektroninių pinigų direktyva. Iki tol ES direktyva numatė, jog elektroninius pinigus gali leisti tik kredito įstaigos – specializuoti bankai. Rinkos žaidėjai nesiryždavo imtis šios veiklos, nes juos atbaidydavo ne tik sudėtingas teisinis reglamentavimas, bet ir didžiuliai pradinės investicijos. Dabar direktyva leidžia elektroninius pinigus leisti ir elektroninių pinigų įstaigoms, todėl sukurta galimybė realiai ir efektyviai rinkos dalyvių konkurencijai.