Šizofrenijos sutrikimo formos ir slaugos ypatumai

Emocijų sutrikimai reiškiasi jų nuskurdimo arba iškrypimo procesais. Galimas abiejų sutrikimų derinys. Neretai jau ligos pradžioje nyksta prisirišimo prie artimųjų (tėvų, brolių, seserų, sutuoktinio, vaikų) jausmas. Jie negali kitų užjausti, kartu su jais išgyventi liūdnus ir džiugius įvykius. Neretai pasitaiko neadekvatus, netinkamas afektas, stipriai išreikštas laimės pojūtis, nerimas, pyktis, nuotaikos nepastovumas nuo pakilios iki prislėgtos. Ligonis būna ironiškas, šaltas arba patetiškas. Sergant šizofrenija būna emocijų ambivalentiškumas, šaltumas, skurdumas, o sunkesniais atvejais pasitaiko visiškas emocinis bukumas, apatija.

Hebefreninė šizofrenijos forma dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje, nuo 15 iki 25 metų. Pasižymi tuo, kad prasideda ūmiai, ligos eiga greitesnė, pasireiškia pavieniai katatoniniai reiškiniai, pacientas pasižymi pakilia, neadekvačia nuotaika. Afektiniai sutrikimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliucinacijos - trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas. Mąstymas dezorganizuotas, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Prarandama energija, ryžtingumas ir motyvacija, ligonio elgesys tampa betikslis.