Skaidrės apie dirbtinius palydovus
Dirbtiniai palydovai. Palydovų rūšys. Dvi pagrindinės magistralės. Aplink Žemę skriejantys dirbtiniai palydovai pasiskirstę netolygiai. Palydovų susidūrimas. Didžiausias pavojus susidurti žema geocentrine orbita judantiems palydovams kyla ties Žemės ašigaliais. Nuolaužų kosmose daugėja. Palydovų nuolaužomis ir skeveldromis užterštas kosmosas kelia daug rūpesčių. Erdvėlaivių rūšys. Planetas, galaktikas, žvaigždes ir kitus objektus Visatoje tyrinėja erdvėlaiviai. Orbitinės stotys. Ilgalaikiams stebėjimams ir tyrimams kosmose naudojami specialios paskirties pilotuojami erdvėlaiviai.
Aplink Žemę skriejantys dirbtiniai palydovai pasiskirstę netolygiai. Kosminę erdvę galima palyginti su mūsų planeta, kurioje yra ne vien ramesnių šalutinių kelių, bet ir sausakimšų magistralių. Aplink Žemę driekiasi du pagrindiniai greitkeliai, kuriuose atstumas tarp palydovų nedidelis. Vienas greitkelis 800 1000 km aukštyje esančios geocentrinės orbitos. Kitas palydovų greitkelis aplink Žemę yra 36 tūkst. km aukštyje virš planetos pusiaujo nusidriekusi geostacionarioji orbita. Tokiame aukštyje palydovas Žemę apskrieja per 24 val. Jei palydovas juda planetos sukimosi apie ašį kryptimi, jis nuolat kybo virš vieno tam tikro planetos pusiaujo taško. Šia daugiausia ryšiams (radijo ir televizijos signalams perduoti) naudojama orbita skrieja keli šimtai palydovų (ryšių, karinių ir meteorologinių). Pirmasis geostacionarusis palydovas “Syncom 3” buvo paleistas JAV 1964 m. Nemažai palydovų, ypač navigacijos, skrieja 20 tūkst. km aukštyje virš Žemės. Kadangi tokių palydovų skaičius sparčiai auga, ši sritis virš planetos netrukus gali tapti trečiu kosmoso greitkeliu.
Pirmasis geostacionarusis palydovas “Syncom 3”, JAV. 1964 m.
Didžiausias pavojus susidurti žema geocentrine orbita judantiems palydovams kyla ties Žemės ašigaliais, kur palydovai prasilenkia vienas su kitu. 2009 m. vasario 10 d. netoli planetos šiaurės poliaus, virš šiaurinės Sibiro dalies, apytiksliai 800 km aukštyje susidūrė JAV dirbtinis palydovas “Iridium 33” ir neveikiantis Rusijos palydovas “Kosmos 2251”. Abu 40 000 km/h greičiu skrieję palydo vai po smūgio sudužo.
