Skaidrės apie tarptautinę prekybą

Tema. Tarptautinė prekyba. Tarptautinės prekybos sąvoka. Absoliutus pranašumas. Alternatyvieji kaštai. Lyginamasis pranašumas. Pavyzdys. Tarptautinės prekybos pasekmės. Tarptautinės prekybos nauda ir žala. Tarptautinė prekyba šakos viduje. Tarptautinės prekybos tendencijos. Tarptautinės prekybos politika. Laisvoji prekyba. Protekcionizmas. Dempingas. Embargas. Muitai. Importo muitai. Tranzito muitai. Eksporto muitai. Muitų skaičiavimo būdai. Kvotos. Importo kvotos. Eksporto kvotos. Netarifiniai apribojimai. Eksporto subsidijos. Atviros ekonomikos sąvoka. Atvirosios ekonomikos sąvoka. Mokėjimų balansas. Mokėjimų balanso sąvoka. Šalies mokėjimų balanso sąskaitos ir straipsniai. Einamoji sąskaita. Kapitalo ir finansinė sąskaita. Pagrindiniai šalies mokėjimų balanso struktūriniai elementai. Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai (IMokėjimų balansą įtakojantys veiksniai (IIMokėjimų balanso problemos. Mokėjimų balanso subalansavimo metodai. Vidinė ir išorinė pusiausvyra.

Absoliutus pranašumas galimas ne visada. Tad specializaciją lemia ir lyginamasis pranašumas. Atskiros šalys gali gauti naudą iš tarptautinės prekybos tuomet, kai skiriasi prekių gamybos alternatyvieji kaštai. Alternatyvieji kaštai – kitų prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad nagrinėjamos prekės būtų pagaminta vienu vienetu daugiau.

JAV turi absoliutų pranašumą prieš DB ir kostiumų (45<90), ir batų (5<6) gamyboje. Tačiau DB turi santykinį pranašumą batų gamyboje (45:5=9<90:6=15). Kitaip, DB alternatyvieji batų gamybos kaštai (6/90=1/15) yra mažesni už JAV alternatyviuosius batų gamybos kaštus (5/45=1/9).

Palyginamojo pranašumo teorija paaiškina, kodėl viena šalis eksportuoja kai kurias prekes į kitą šalį, o iš ten importuoja kitus gaminius. Tačiau nepaaiškina, kodėl šalis vienos rūšies prekes eksportuoja į kitą šalį ir tuo pat metu importuoja tos pačios rūšies prekes iš tos šalies.

Prekybai šakos viduje įtakos turi trys veiksniai: vartotojai mėgsta įvairaus asortimento prekes; ekonomija dėl gamybos masto. Užuot gaminusi, mažą kiekį kiekvienos rūšies prekių įvairiose šakose, naudingiau specializuotis atskirų prekių gamyboje; specializuojant tam tikrų šakų gamybą, atsižvelgiama į transporto kaštus.

Tarptautinės prekybos masto augimas (suprantama, ekonominiai nuosmukiai sumažina prekybos apimtis, bet bendra tendencija aiški); Importo/eksporto santykis su BVP didėja; Žaliavų dalis mažėja, o gatavų prekių dalis didėja; Didėja mokslui imlios produkcijos dalis; Nors paslaugų dalis nėra didelė (20 25 proc.), tačiau yra ryški tendencija šios dalies augimui.

Laisvoji prekyba – tai valstybės ekonominė politika, kai be jokių muitų mokesčių ir suvaržymų visos šalys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo privalumais. Laisvoji prekyba: skatina konkurenciją ir apriboja monopolijų viešpatavimą; suteikia pasirinkimo galimybę vartotojams, nes praplečia produkcijos asortimentą; gali sąlygoti efektyvesnę gamybą, pasireiškiant gamybos masto ekonomijos efektui. Šiuo atveju nauda praplėsta laisvosios prekybos rinka; vykdoma remiantis palyginamojo pranašumo principu, padeda daug efektyviau paskirstyti išteklius.

Muitas – valstybės renkamas mokestis už importuojamas, vežamas tranzitu ar eksportuojamas prekes. Muitai naudojami vidaus gamybos konkurencingumui stiprinti, vidaus rinkos apsaugai, iš dalies gali sumažinti nedarbą. Muitai skirstomi į importo, tranzito ir eksporto.

Importo kvota – tai vyriausybės nustatyta didžiausia leidžiama produkcijos importo apimtis. Tikslai: apsaugoti šalies gamintojus nuo pernelyg didelės užsienio konkurencijos; kainų stabilumui vidaus rinkoje palaikyti; ekonomiškiau panaudoti užsienio valiutą; gauti ekvivalentines prekybines nuolaidas iš kitų šalių; išvengti per didelės šalies priklausomybės tų produktų atžvilgiu, kurių nacionalinis ūkis negamina.

Eksporto kvota – tai vyriausybės nustatyta didžiausia leidžiama produkcijos eksporto apimtis. Tikslai: aprūpinti šalies gyventojus pakankamomis prekių žemomis kainomis atsargomis (ypač gamtinių išteklių); didinti eksportuojamų prekių kainas, ribojant jų išvežimą iš šalies.

Netarifiniai apribojimai – tai administracinis prekybos reguliavimas, naudojamas, kai ekonominiai metodai nepakankamai efektyvūs. Tai gali būti: vieša agitacija pirkti tik savo šalies prekes; taikomi dirbtiniai formalumai pasienyje ir muitinėse; griežta sertifikatų, standartų, licencijavimo ir pan. sistema.

Atviroji ekonomika – tokia ekonominė sistema, kurioje žymią dalį ūkinės veiklos apima tarptautiniai sandėriai. Prisiminkime, kokie rinkos subjektai veikia tokioje ekonomikoje? Statistika: JAV eksportas sudaro apie 10 proc. BVP; Japonijoje apie 20; Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Britanijoje apie 30; Danijoje, Norvegijoje apie 40; Airijoje apie 60; Belgijoje apie 75.

Šalies mokėjimų balanso sąskaitos ir straipsniai.

Einamoji sąskaita: Prekių ir paslaugų eksportas (+) ir importas ( ) Įplaukos iš investicijų užsienyje (+) ir išmokos užsienio investuotojams ( ) Grynieji pervedimai (+ arba ). Kapitalo ir finansinė sąskaita Užsienio aktyvų bei šalies aktyvų užsienyje pokyčiai (+ arba ) Tiesioginės ir portfelinės investicijos šalyje (+) ir užsienyje ( ) Šalies oficialiųjų rezervų pokyčiai (+ arba ) Statistinė neatitiktis.

Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai (I).

Mokėjimų balansą įtakojantys veiksniai (II).

Užsienio kreditai ir kapitalo išvežimas; Valiutos pirkimas pagal susitarimą; Oficialių aukso ir valiutos rezervų panaudojimas.

Vidinė ekonomikos pusiausvyra – situacija, kai bendroji paklausa lygi bendrojo produkto potencialiam (visiško užimtumo) lygiui. Išorinė ekonomikos pusiausvyra – situacija, kai subalansuota mokėjimų balanso einamoji sąskaita.