Socialiai santykiai: Altruizmas Prosocialus elgesys

Altruizmas, prosocialus elgesys. Sąvokos. Įvadas. Altruizmas. Mokslininkai Danielas Batsonas ir Powellas teigia, kad altruizmas gali būti. Prosocialus elgesys. Empatija. Altruizmo teorijos. Kaip žmogus nusprendžia ar padėti kitam? Kas trukdo padėti? Kas skatina padėti? Kaip sustiprinti paslaugumą? Paslaugumą varžančių priežasčių panaikinimas. Altruizmo socializavimas. Gyvenimiškas pavyzdys. Užduotis jums, kolegos. Darykime gerus darbus! Literatūra.

Altruizmas nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gėrove. Empatija tai yra kito žmogaus jausmų išgyvenimas, savęs įsivaizdavimas kito vietoje. Socialiniai santykiai žmonių ar jų grupių, užimančių skirtingą socialinę padėtį, tarpusavio ryšiai ar sąveika. Prosocialus elgesys dažniausiai apibrėžiamas kaip bet koks žmogaus veiksmas, kuris palengvina kito žmogaus poreikį ar pagerina jo gerovę.

Mokslininkai Danielas Batsonas ir Powellas teigia, kad altruizmas gali būti:.

Nesavanaudiškas arba tikrasis (kai tiesiog norime padėti be jokių užmačių) Savanaudiškas (kai padedame tam, kad gauti naudos sau arba išvengti nemalonios situacijos).

Žmonėms būdinga empatija. Būdami empatiški, sutelkiame dėmesį ne tiek į savo, kiek į kenčiančiojo jausmus. Šiuo atveju altruizmas yra tikras. Patirtis rodo, kad mes labiau empatiški tiems, prie kurių esam prisirišę arba su, kuriais tapatinamės, todėl ir padedame jiems labiau.

Daro prielaidą, kad pagalbą, kaip ir kitus socialinius poelgius, skatina troškimas gauti maksimalų atlygį, kuris gali būti išorinis arba vidinis. Daroma prielaida, kad žmonių santykiai grindžiami „socialine ekonomika".Vyksta ne tik materialiniai bei piniginiai, bet ir socialiniai mainai meile, paslaugomis, informacija, padėtimi.

Abipusiškumo norma skatina padėti tiems, kurie padėjo mums. Abipusiškumas leidžia apibrėžti socialinį kapitalą: paramą, informacijos srautus, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą kuris padeda išsaugoti sveiką bendruomenę.Socialinės atsakomybės norma ragina padėti vargstantiems tol, kol jiems reikia, net jei jie negali atsilyginti tuo pačiu.

Kaip žmogus nusprendžia ar padėti kitam?

Socialiniai psichologai, žinodami atvejų, kai kritinėmis situacijomis liudininkai likdavo nuošalyje, atliko eksperimentus, kurie atskleidė, liudininko įtakos reiškinį: žmogus mažiau linkęs padėti kitiems žmonėms, jeigu yra kitų liudininkų. Liudininko įtaka dažniausiai pasireiškia tada, kai dėl kitų liudininkų dalyvavimo slopinama:.

1 Schema. Sprendimo priėmimo procesas ir liudininko įsikišimas.

Liudininko efektas—reiškinys, kai žmogus neskuba padėti, jei yra daugiau stebėtojų. Laiko trūkumas kai žmogus skuba ir vėluoja kur nors yra didelė tikimybė, kad jis nesuteiks pagalbos bėdos ištiktam.