Socialinė politika Lietuvoje

Įvadas. Socialinės politikos samprata bei požymiai. Socialinę politiką įtakojantys veiksniai. Lietuvos socialinės politikos aspektai ir pagrindiniai tikslai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikimo principai. Socialinės politikos finansavimo šaltiniai. Išvados. Literatūra.

Atlikti socialinės politikos sampratos, požymių bei ją įtakojančių veiksnių analizę;

Šalies socialinę politiką gali įtakoti gan įvairūs veiksniai, mokslininkai pateikia tokius veiksnius, kaip, kurie gali įtakoti socialinę politiką, tai:

Politiniai veiksniai. Kaip žinome kiekviena partija rinkimų metų turi paruošusi savo

socialinės politikos programą, kurią jie ketina įgyvendinti po to kai bus išrinkti į seimą. Būtent nuo tos programos ir priklauso kitu ketverių metų socialinė politika, o taip pat nauja Vyriausybės programa galėti turėti įtakos šiai politikai.

yra Bendrasis vidaus produktas (BVP). Kadangi nuo BVP didžio priklauso šalies biudžetas, kuris yra pagrindinis ir daugiausiai lėšų skiriantis finansavimo šaltinis socialinei politikai vykdyti.

Apibendrinant galime teikti, kad visi šiame skyriuje aptarti veiksniai daugiau ar mažiau įtakoja socialinę politiką.

Kalbant apie socialinę politiką turime paminėti jos stiprybes, silpnybes bei galimybes, kadangi tai aptarę galėsime suvokti šalies socialinę politiką.

Dabar aptarsime šalies socialinės politikos stiprybes, mes apžvelgsime šios politikos stiprybes remdamiesi sociologų darbais bei šalies Vyriausybės nutarimais, kurios yra tokios, kaip:

Sukurta darbo teisės sistema, išvystyta socialinė partnerystė, veikia gerai organizuota

pajamų lygio bei vis didesnė gyventojų dalis neįgyja teisės gauti socialinio draudimo pensijas;

Socialinės paramos sistemai trūksta taiklumo: jos išmokos ne visada atitenka labiausiai

Kaip ir kiekviena politika ar kita sritis visada turi galimybę tobulėti, keistis bei vystytis. Lietuvos socialinės politikos galimybės yra tokios, kaip:

Stiprus nevyriausybinis sektorius gali būti panaudotas socialinių paslaugų kokybinei plėtrai

priemones bei siekiant jų darbingumo, savarankiškumo atstatymo ir integracijos į visuomenę numatoma reformuoti invalidumo nustatymą ir socialinės apsaugos priemonių suteikimo neįgaliesiems tvarką;

Apibendrindami galime teikti, kad šalies socialinė politika turi savo tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pusių, tad įgyvendinant socialinę politiką reikia stengtis, kaip įmanoma pašalinti jos neigiamas pusiąs bei stengtis įgyvendinti tik sėkmingus jos projektus.

Socialinė apsaugos ir darbo ministerija yra biudžetinė įstaiga finansuojama iš valstybės biudžeto, valstybinio draudimo fondo, savivaldybių biudžeto lėšų ir kitų šaltinių.

Šią instituciją kontroliuoja šalies vyriausybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais tikslais, jos programa bei programos įgyvendinimo priemonemis. Be to ministerijos veikla negali nusižengti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei kitiems teisės aktams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos punktai gali kasmet keistis, bet ilgalaikiai socialinės apsaugos ir darbo prioritetai ir uždaviniai, kurių siekia ministerija, neturi keistis pvz.:mažinti nedarbą ir skurdą bei plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.