Sociometrinis tyrimas: grupės narių tarpusavio santykių modelis

Įvadas. Metodika. Tiriamieji. Įvertinimo būdai. Procedūra. Duomenų apdorojimas. Rezultatai ir rezultatų analizė. Rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūra. Priedai.

Tarpinę padėtį užima vidutinio statuso asmenys.

Vaikui įgijus tam tikrą statusą grupėje, kiti vaikai toliau interpretuoja jo elgesį sąryšyje su tuo statusu (netinkamą populiaraus vaiko elgesį paaiškina išoriniais veiksniais, kai tuo tarpu atstumtojo tokiam pat veiksmui priskiria vidines, asmenybes priežastis) (Hoffman, 1988, 249).

Darbo tikslas

Įvertinti grupės narių statusą.

Analizuoti grupės narių tarpusavio santykių modelį.

Sociometrinės apklausos metodu buvo ištirta 15 narių grupė. Tai buvo socialiniame projekte dalyvaujanti, ilgalaikį nedarbą patirianti jaunimo grupė Šiauliuose. Apklausa atlikta kompleksinės paskaitos (Kompleksinės nedarbo priežasčių ir pasekmių sprendimai) metu. Tiriamieji sėdėjo po vieną suole. Respondentų amžius pasiskirsto nuo 19– 29 metų.

2. Grupės narių tarpusavio santykių modelio analizei, pavaizduota sociograma, kurioje galimas tarpasmeninių santykių grupėje grafinis pavaizdavimas. Tai savotiškas grupės žemėlapis, kuriame nesudėtingų grafinių simbolių pagalba žymimi atskiro grupės nario padaryti pasirinkimai (Suslavičius, 1976). Sociagramos technika yra matricos papildymas, nes ji suteikia gilesnę grupės reiškinių kokybinio apibūdinimo galimybę.

Sociagramai pavaizduoti, naudojamas R.Northway (1940) „taikinių“ metodas. Čia sociograma susideda iš 4 koncentrinių ratų (Suslavičius, 1976). Koncentrinėse sociogramose visi grupės nariai išdėstomi koncentriniuose ratuose. Kuo didesnis teigiamas statusas, tuo arčiau prie rato centro yra grupės narys. Sociogramų 4 koncentriniai ratai atitinka tokius pogrupius:

Lyderis – juo laikomas asmuo, surinkęs maksimalų pasirinkimų skaičių;

Grupės nariai, kurių statusas aukščiau arba lygus grupės vidurkiui;

Sociometrinis tyrimas buvo tinkamai atliktas: kiekvienam grupės nariui sudarytos sąlygos laisvai, nesuvaržytai padaryti atitinkamus pasirinkimus, dalyviai galėjo nekliudomai, savarankiškai atlikti tyrėjo pavedimus.

Pradedant tyrimą pirmiausia tyrėja raštu pateikė instrukciją. Joje akcentuota, kad tiriamųjų pasirinkimai yra konfidencialūs, taip pat tyrėja įsipareigoja juos išlaikyti paslaptyje. Nurodyta ir optimalią tyrimo trukmę, kuri skiriama užduotims atlikti.

Sociometrinio tyrimo, kuriame naudoti pozityvūs bei negatyvūs limituoti pasirinkimai, blanko pavyzdys pateikiamas priede (žr. 1 priedą).

kur Si grupės nario i statusas, Σi*(+) grupės nario i gautų teigiamų pasirinkimų kiekis, Σi**( ) grupės nario i gautų neigiamų pasirinkimų kiekis, N grupės narių skaičius. Naudojant šią formulę išaiškėja, kurie grupės nariai turi pozityvų statusą, išryškėjantį, tada, kai norinčių su juo/ atlikti konkrečią veiklą būna daugiau, negu nenorinčių, o kurie negatyvų, kai susiklosto priešinga tendencija.

Atskirai skaičiuojami pozityvūs (pasirinkimo) ir negatyvūs (atstūmimo) statusiniai indeksai. Tam taikomos šios formulės:

kur GxSUT X grupės sutelktumas, ABx abipusių teigiamų pasirinkimų skaičius X grupėje, N grupės narių skaičius. Šis rodiklis apibūdina, kiek tampriai grupės nariai yra susieti tarpusavyje.

Nustatytas ir grupės integratyvumo indeksas. Jis skaičiuojamas kaip vieneto santykis su asmenų, negavusių jokių (nei teigiamų, nei neigiamų) pasirinkimų, kiekiu N0 :

Apdorojant duomenis taip pat parengtas grafinis grupės narių tarpusavio santykių modelis – sociograma (žr. 2 priedą).

Keturių koncentrinių žiedų principu sudaryta sociograma, kur viduriniame žiede talpinami asmenys, turintys aukščiausius statusus. Antrame – asmenys, kurių statusas aukštesnis už vidurkį. Trečiame – tie, kurių statusas žemesnis už vidurkį, ketvirtame atstumtieji, o už žiedų ribų – izoliuotieji grupės nariai.