Sofoklio Antigonė Prologas

Sofoklio ,,Antigonė“. Prologas. Veikėjai. Kreontas Tėbų karalius. Brolių žūtis ir Kreonto įstatymas. Broliai Eteoklis. Seserų išgyvenimai. Seserys turi išgyventi ne tik brolių netektį. Antigonės sprendimas. Antigonė yra tvirtai. Ismenės ir Antigonės požiūriai. Abiejų seserų požiūriai labai skiriasi. Seserų santykiai. Pirmasis seserų dialogas atskleidžia skirtingus seserų charakterius. Apibendrinimas. Šioje istorijos dalyje yra vaizduojami dviejų labai skirtingų seserų santykiai.

Antigonė Pagrindinė veikėja,Edipo ir Jokastės dukra, Haimono sužadėtinė.

Broliams mirus, sostą užima Antigonės dėdė Kreontas. Po kiek laiko, karalius išleidžia įstatymą, įsakantį Eteoklį palaidoti, taip kaip ir reikalaują paprotys, o Polineiką palikti nelaidotą, atiduoti pesliams, taip siekiant išniekinti jo kūną.

Seserys turi išgyventi ne tik brolių netektį, bet ir naują karaliaus Kreonto įstatymą - galės palaidoti tik vieną iš jų. Ismenė šį įsakymą sutinka paklusniai su baime, o Antigonė pasiryžta palaidoti savo brolį Polineiką. Ji mano, kad tai jos kaip sesers pareiga.

Ismenė bando Antigonę priversti atsisakyti savo sumanymo, primindama visas nesėkmes, kurias joms teko išgyventi. Ismenė nenori, kad jos niekingai žūtų nepaklausiusios įstatymo, nes ir taip jų visi šeimos nariai žuvo negarbingai. Tačiau Antigonė nepersigalvoja. Mergina nenori apleisti savo brolio, mano, kad tik tada galės ramiai mirti ir grindžia savo ryžtą šaltais bei išdidžiais žodžiais, drąsa. Ismenė giliai širdyje žino, kad Antigonė elgiasi teisingai, bet bando paaiškinti jai, kad žmonių valios negali nepaisyti, ji esanti per daug silpna.