Spausdintinių medijų kultūra jungtinėse Amerikos valstijose 1890 – 1970 m.

Įvadas. Leidybos verslas. Amerikos autorių iškilimas. Nauja leidėjų karta. Karo daroma įtaka. Minkštas knygos viršelis. Literatūros sąrašas.

Knygos istorija Jungtinėse Amerikos Valstijose 1890 – 1970 m. labai nauja ir jos yra daugiau: atsirado daugiau leidyklų, kurių darbas buvo organizuotas kitaip, nei jau buvusių leidyklų, o jas valdė nauji žmonės iš naujų socialinių grupių; buvo leidžiama daugiau naujų žanrų ir formatų knygų; knygas rašė labiau išsiplėtęs autorių ratas; knygos buvo parduodamos naujais būdais platesnėms žmonių auditorijoms. Per mažiau nei vieną amžių Amerikiečių leidyba pakilo iš regioninio lygio į nacionalinį bei tarptautinius lygius, maži šeimų verslai virto didelėmis įmonėmis, o prie jų prisijungė ir klestinčios mokslinės leidyklos, vadovėlių leidyklos, kurių dydis ir sugeneruotas pelnas pernoko likusią pramonės šaką.

1890 m. J.P. Morgan padarė dvi dideles investicijas į knygas. 1896 m. J. P. Morgan įsigijo savo pirmąją Gutenbergo Bibliją, kuri kainavo 13500 JAV dolerių, ir taip pradėjo savo plačią bibliofilinę veiklą. Viskas prasidėjo nuo Europos lobių, tačiau vėliau jis taip pat investavo ir į amerikietiškus rankraščius. Per pirmus du dvidešimto amžiaus dešimtmečius kiti turtingi žmonės taip pat įsigijo daug vertingų knygų ir rankraščių, kurie dabar sudaro nemažą dalį mokslinių bibliotekų, tame tarpe ir „Huntington“ biblioteką Kalifornijoje, neaplenkė jie ir „Morgan“ bibliotekos Niujorke. Gutenbergo biblija pradžioje buvo pasiekiama tik turtingiems, tačiau XX a. pirmaisiais dešimtmečiais knygos pritraukė ir viduriniosios klasės kolekcininkus. Taip spauda po truputi ėmė virsti ne amatu, o pramone. JAV išplėtojo kokybiškos spaudos tradicijas ir jų gaminiai buvo ieškomi kaip mano kūriniai ir investicijų objektai. Maždaug 15 metų po Pirmojo Pasaulinio karo dėl kokybiškų knygų žmonės „ėjo iš proto“ ir fanatiškai pirko neribotą skaičių riboto tiražo knygas. Šis pamyšimas baigėsi 1929 m. spalio 24 d. Juodojo ketvirtadienio metu. Šią dieną pradėjo kristi Niujorko vertybinių popierių biržos. Toks vertybinių popierių biržos kritimas sukėlė didelę paniką. Šiandien ši diena žinoma kaip didžiausia XX a. Finansinė krizė. Kokybiškų ir retų knygų kolekcionavimas atsinaujino maždaug apie 1940 metus ir išliko gyvos prekybos objektu.

1890 m. vienas turtingiausių pasaulio žmonių Andrew Carnegie paaukojo 41 milijoną JAV dolerių 1679 viešų bibliotekų statyboms Amerikoje. Sėkmė buvo pagrindinis jo gyvenimo siekis – jis norėjo pirmauti bet kurioje veikloje, kurios jis imdavosi. A. Carnegie užsiėmė iniciatyvine veikla, steigė fondus tokius kaip „Tarptautinės taikos fondas“, prisidėjo ir prie mokslo, kultūros. Cranegie siekė suteikti galimybę kiekvienam žmogui naudotis bibliotekomis ir gauti gerą išsilavinimą. Iš viso bibliotekoms paaukojo 56 milijonus JAV dolerių ir parėmė 2509 bibliotekas. Taip pat 1900 m. Carnegie Pitsburge įsteigė prestižinę technikos mokyklą vaikams.

Antroji svarbi J.P. Morgan investicija į knygas 1890 – aisiais m. buvo jo kaip bankininko. Morgan investavo pinigus į „Harper brothers“ leidyklą. Didžioji dauguma to meto, XIX a., leidyklų priklausė šeimoms ar partneriams. Tokia Morgan investicija paskatino svarbų pokyti leidykloje, kai ji iš šeimos verslo tapo pradžioje privačių investuotojų, vėliau valstybinių korporacijų verslu ir pradėjo dominuoti pramonėje 1960 metais.