Suėmimas ir laikinas sulaikymas Lietuvoje

Santrauka. Santrauka užsienio (anglų) kalba. Įvadas. Laikinas sulaikymas kaip procesinė prievartos priemonė. Laikino asmens sulaikymo reglamentavimas Lietuvos bei užsienio teisės aktuose. Asmens laikino sulaikymo taikymo praktika. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė. Suėmimo teisinis reguliavimas Lietuvoje ir užsienio šalyse. Suėmimo taikymo praktikoje probleminiai aspektai. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimai. Įtariamasis, kaip aktyvus proceso dalyvis. Žalos atlyginimas neteisingai sulaikytiems asmenims. Išvados. Pasiūlymai. Literatūros sąrašas.

Baigiamojo darbo tikslas – akademiniu požiūriu atskleisti laikinojo sulaikymo, kaip procesinės prievartos priemonės bei suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės, sampratas, turinį, jų skyrimo pagrindus bei sąlygas, taikymą praktikoje.Remiantis moksliniais straipsniais bei analizuojant Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, nustatyti pagrindinius daromus pažeidimus, šių procesinių prievartos priemonių aspektu. Baigiamojo darbo tikslo darbui pasiekti buvo išsikelti trys uždaviniai, kurių pagrindas yra aptarti suėmimo ir laikino sulaikymo sampratas, o esmė – atskleisti esmines problemas, su kuriomis susiduriama praktikoje sulaikius ar suėmus baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį.

Darbo sandara sudaryta iš trijų pagrindinių dalių, kiekviena jų sudaryta iš dviejų dalių. Baigiamojo darbo apimtis yra 60 lapų.

The topics of relevance due to the fact that the arrest and detention is perhaps the most human rights constraining procedural coercive measures that can be tailored to a person during the investigation. These measures maximally restrict a person's freedom to contribute to stigmatization and social exclusion increases, preconditions of losing their jobs and due to bad storage conditions – physical and psychological damage. Unfounded or unsubstantiated term detention or arrest may violate the presumption of innocence. However, despite these circumstances, detention and arrest of Lithuania, investigation of criminal offenses invoked too often. Unfortunately, these legal institutes and their related problems than in the academic literature and in the field trials are not given enough attention.

Bachelor thesis consists of introduction, three parts and conclusions. The main work consists of 60 pages

Darbo problematika. Suėmimas turi labai konkrečią paskirtį – užtikrinti teisingą teismo proceso vykdymą, t.y. šia priemone siekiama, kad asmuo nepasislėptų ar nepabėgtų nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei būtų užkirstos galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, jei yra pagrindo manyti, kad asmuo gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Vien tai, kad asmuo įtariamas sunkiu nusikaltimu, pavyzdžiui, žmogžudyste, nėra savaime priežastis, kodėl asmuo turėtų būti laikomas suimtas. Remiantis statistiniais duomenimis, suėmimas Lietuvoje yra skiriamas per dažnai. Suėmimas, tiek pagal paskutinę praktiką, tiek pagal mūsų šalies nacionalinės teisės aktus, turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai visos kitos švelnesnės piemonės yra netinkamos baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Suėmimas negali būti taikomas kaip išankstinė baudimo priemonė.

Darbo tikslas. Išnagrinėti suėmimo ir laikino sulaikymo teisinį reglamentavimą Lietuvoje.

Aptarti laikinojo suėmimo, kaip procesinės prievartos sampratą Lietuvoje ir užsienio valstybėse, pateikti šios procesinės prievartos priemonės taikymą praktikoje bei įvardinti aplinkybę, kuri lemia laikino asmens sulaikymo būtinybę;

Apžvelgti suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės teisinį reglamentavimą tarptautiniu mastu ir aptarti vyraujančias problemas asmens suėmimo metu;

Išanalizuoti kitų autorių pasisakymus bei išnagrinėti teismų praktikoje sutinkamas problemas suėmimo klausimu.

Darbo objektas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytos procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas ir suėmimas, jų reglamentavimas bei teisinis reguliavimas ir taikymas nepažeidžiant žmogaus teisių. Taikant baigiamajame darbe nagrinėjamas prievartos priemones, remiamasi moksliniais šaltiniais, analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktika.

Darbo šaltiniai ir metodai. Baigiamajame darbe remiamasi Lietuvos Respublikos teisiniais aktais: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaru, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Nagrinėjamos temos klausimus tyrinėjo doc. Egidijus Losis, Gintaras Goda, Remigijus Merkevičius, Marcelis Kazlauskas, Pranas Kuconis, Rima Ažubalytė ir Jolanta Zajančiauskienė, Ryšardas Burda, Vilenas Vadapalas. Pasirinktos temos klausimu tyrimus atliko Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Atliekant baigiamąjį darbą buvo pasitelkti: loginis tyrimo metodas kartu su sisteminės analizės metodu, siekiant atskleisti procesinių prievartos priemonių sampratą, jų tikslą bei uždavinius baudžiamajame procese; istorinis – lyginamasis – pateikiant suėmimo skyrimo klausimų kaitą laiko atžvilgiu, taip pat statistinės analizės metodas, siekiant nustatyti baigiamajame darbe nagrinėjamų procesinių prievartos priemonių skyrimo ir taikymo ypatumus teismų praktikos.