Transporto konstrukcinių ir eksploatacinių medžiagų laboratorinis darbas Nr. 2

2 Laboratorinis darbas. Skysčio tankio nustatymas. Teorinė dalis. Darbo tikslas. Išmokti skysčių tankio nustatymo metodiką ir nustatyti skysčių tankius. Darbo priemonės. Darbo eiga. Darbo rezultatai. Dyzelinas. Žibalas. Išvados.

čia ρt - skysčio tankis temperatūroje t (oC), kg/m3; ρ20 – skysčio tankis 20 oC temperatūroje, kg/m3; γ – tankio temperatūrinė pataisa, kg/(m3 . oC); t – temperatūra, kurioje nustatomas tankis, oC.

Paaiškinamas jų veikimo principas. Pateikiami indeliai su naftos produktais. Skystis įpilamas į skaidraus stiklo cilindro formos kolbą. Išmatuojama skysčio temperatūra. Naudojant trečio tipo areometrų komplektą, nustatomas skysčio tankis duotoje temperatūroje. Tuomet, kai areometras nustoja svyruoti, pagal skysčio paviršiaus viršutinį kraštą nustatomas skysčio tankis duotoje temperatūroje ρt . Pagal formulę ρ20 apskaičiuojamas tankis normaliomis sąlygomis ρ20, t. y. tankis +20 oC temperatūroje.

Žinant naftos produkto tankį, galime sužinoti, medžiagos klampą, cheminę ir frakcinę sudėtį, rūšį, šilumingumą, užsiteršimą kitos rūšies produktais, taigi panaudoję areometrų rinkinį, kuris matuoja medžiagos tankį, trijų ženklų po kablelio tikslumu, be termometro, gavome dyzelino tankį lygų 843 (kg/m3) ir žibalo tankį lygų 792 (kg/m3).