Užgavėnės Lietuvoje

Užgavėnės Lietuvoje. Užgavėnių prietarai. Užgavėnių maistas. Kaukės. Pagrindiniai personažai. Užgavėnių pagrindinis simbolis. Papročiai. Užgavėnės – žiemos šventė simbolizuojanti žiemos išvarymą. Užgavėnės. Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai. Pagrindinis patiekalas yra. Kaukės dažniausiai daromos iš medžio žievės. Lašininis - vaizduoja sotumą. Morė — didelė. Valgyti (bent 9). Užgavėnės kitose šalyse. Užgavėnės turi bendrą šventinę tradiciją visoje Europoje ir tai sąlygojo tai. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.

Užgavėnių prietarai. Užgavėnių maistas. Kaukės. Pagrindiniai personažai. Užgavėnių pagrindinis simbolis. Papročiai.

Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, kad jeigu per Užgavėnes sunkiai dirbama, tai per visus metus nebus poilsio. Kai kuriose Dzūkijos vietose šeimininkės stengdavosi kuo anksčiau užkurti krosnį, manydamos, kad tais metais bus anksti nupjaunami rūgiai. Į laukus išveždavo bent vieną vežimą mėšlo, kad būtų derlingi metai. Iki šventės skubėdavo pabaigti sunkesnius ūkio darbus, iškulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos.

Valgyti (bent 9) riebius patiekalus. Prieš 12 val. nakties visos vaišės ir linksmybės turi pasibaigti, nes nuo to laiko prasideda gavėnios pasninkas. Per Užgavėnes taip pat nepatariama sėdėti namie. Dar Užgavėnės pasižymi būrimais, spėjimais, beveik visi jie susiję su žemdirbyste. Daržinėse iš virvių buvo įtaisomos supynės, kuriose supdavosi jaunimas ir net suaugę vyrai, moterys. Vyrams rūpėjo aukštai įsisupti, kad žirgai būtų greiti, eiklūs, o moterys, kad linų derlius būtų geras. Persirengėliai grupėmis aplanko gyvenvietėse esančius namus, krečia pokštus, dainuoja, stengiasi pavogti buityje naudojamą daiktą.