Vamzdynų transportas Lietuvoje ir pasaulyje

Įvadas. Vamzdynų transportas. Vamzdynų transporto plėtra Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos vamzdynų transportas. Pasaulio vamzdynų transportas. Rusijos vamzdynų transportas. Baltarusijos vamzdynų transportas. Ukrainos vamzdynų transportas. Kinijos vamzdynų transportas. Sinopec. USA vamzdynų transportas. Europos vamzdynų transportas. Vidurinių rytų vamzdyno transportas. Magistralinis naftotiekis ir dujotiekis. Magistralinio naftotiekio sudėtis. Magistralinis dujotiekis. Vamzdynų transportas ir ekonomika pasaulyje. Naftos ir naftos produktų transportavimo svarba ekonomikoje. Bendra charakteristika vamzdynų transporto Kinijoje. Tarptautinis magistralinis tinklas. Ekonominiai aspektai. Vamzdynų transporto privalumai ir trūkumai. Privalūmai. Trūkumai. Ekologija ir vamzdynų transportas. Ekologinė Lietuvos situacija. Išvados. Literatūra.

Referato tikslas susipažinti su vamzdynų transportų. Apžvelgti šitos transporto rušies pliusus ir minusus. Palyginti vamzdyno transporto plėtrą pasaulyje. Ekologiškumo principas. Ekonominė svarba pasaulyje ir kitų transporto rūšių atžvilgių.

Vamzdynas – slėginė sistema, sudaryta iš vamzdžių ir papildomų įrengimų, skirta tokioms medžiagoms gabenti.Taip pat vamzdynais vadina ir nuotekų surinkimo ir nukreipimo vamzdžių sistemas, kurios paprastai nebūna slėginės.

Vamzdyno sistemos sudedamosios dalys sujungiamos viena su kita, kad sudarytų slėginę sistemą. Vamzdynui visų pirma priskiriami vamzdžiai ar jų sistema, siurblių – kompresorių vamzdžiai, armatūra, kompensacinės jungtys, lankstieji vamzdžiai arba, kai būtina, kitos slėginių įrenginių dalys. Iš vamzdžių sudaryti šilumokaičiai, skirti orui šaldyti ar šildyti, yra laikomi vamzdynu.

Vamzdynų transportas, vamzdinis transportas, medžiagų gabenimas sandariu vamzdynu. Svarbiausia transporto rūšis gabenant naftą, gamtines dujas, geriamąjį ir nuotėkų vandenį. Dar gabenama naftos produktai (benzinas, žibalas, dyzelinis kuras ir kita), amoniakas, etanolis ir kiti cheminiai produktai, akmens anglys, rūdos ir kita. Dujos tiekiamos dujotiekiu, nafta – naftotiekiu, vanduo – vandentiekiu, nuotekos surenkamos ir išleidžiamos kanalizacija, kietos medžiagos gabenamos hidrauliniu transportu (kietų medžiagų dalelių gabenimas vandens srove) arba pneumatiniu transportu. Vamzdynų transportas būna išorinis ir vidinis. Išoriniu vamzdynų transportu naudojamasi tarp verslovių arba įmonių ir vartotojų, vidiniu – įmonėje, jos ceche, gyvenamajame ar visuomeniniame pastate. Pagal ilgį ir naudojimo tikslą vamzdynų transportas gali būti technologinis (iki 1–3 km ilgio, sieja įvairius technologinius procesus toje pačioje įmonėje), pramoninis (iki 10–15 km, tarp vienos ekonomikos šakos įmonių) ir magistralinis (gali siekti 4000–5000 km, juo transportuojama nafta ir gamtinės dujos iš gavybos į perdirbimo ir suvartojimo vietas arba į jūrų uostus, kur šie kroviniai perkraunami į tanklaivius ir vežami toliau, o naftos produktai – iš naftos perdirbimo gamyklų į jų vartojimo vietas). Vamzdynų transportas sparčiai plėtojasi, nes yra pigiausia krovininio transporto rūšis (vežti juo skystuosius krovinius apie 3 kartus pigiau nei geležinkelių transportu), veikia bet kokiu metų laiku ir bet kokiomis oro sąlygomis, yra saugus ir ekologiškas (transportuojant nepatiriama krovinio nuostolių, avarijos yra labai retos), automatizuotas, vamzdynus galima tiesti ilgu nuotoliu bet kuria kryptimi trumpiausiu atstumu, t. p. ir po vandeniu. Vamzdynų transporto pagrindinis trūkumas – siaura specializacija, vienu vamzdynu gali būti transportuojami tik vienos rūšies kroviniai. Vamzdynų transporto įrenginiai dažniausiai naudojami chemijos, maisto, metalurgijos pramonėje, kasyboje, medicinoje, buityje, žemės ūkyje.

LIETUVOJE 2018 buvo apie 500 km naftotiekių, jais transportuota 13,2 mln. t žalios naftos ir naftos produktų. Magistralinių dujotiekių ilgis sudarė 2113 km, skirstomųjų – apie 8500 kilometrų. Vandentiekio tinklų ilgis sudarė daugiau kaip 12 400 km, kanalizacijos – daugiau kaip 8200 kilometrų.

Vamzdynų transporto rūšis – magistralinis dujotiekis – Lietuvoje atsirado 1960 vasarą. Tuo metu nuo dujotiekio magistralės, einančios iš Dašavos į Minską, pradėta tiesti atšaka Ivacevičiai–Vilnius–Ryga, o nuo šios – ãtšakos į Kauną ir Klaipėdą. Pirmasis ruožas Ivacevičiai–Vilnius–Grigiškės pradėtas naudoti 1961, juo Lietuva tais metais gavo 64,9 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Nutiesus kitus magistralinius dujotiekio ruožus gamtinės dujos pradėtos tiekti Kaunui ir Elektrėnams (1962), Panevėžiui (1963), Šiauliams ir Jonavai (1964), Klaipėdai ir Ukmergei (1968), Naujajai Akmenei ir Kaišiadoriams (1970), Kuršėnams (1971), Alytui ir Palangai (1972). 1975 pradžioje magistralinių dujotiekių ilgis Lietuvoje pasiekė 785 kilometrus. Iš Rusijos perkamai neperdirbtai naftai transportuoti 1978 baigta tiesti Polocko–Biržų–Mažeikių naftotiekio linija. Dabartinį vamzdynų transporto tinklą sudaro magistraliniai dujotiekiai su atšakomis ir naftotiekiai. Iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvos teritorijoje transportuojamos 2113 km ilgio magistraliniais dujotiekiais ir paskirstomos per apie 8500 km ilgio dujotiekio atšakas (skirstomuosius dujotiekius), t. p. transportuojamos tranzitu į Rusijos Kaliningrado sritį. Veikia kompresorinės stotys Panevėžyje ir Jauniūnuose (Širvintų rj. savivaldybė), 67 vietinės dujų paskirstymo stotys, dujų slėgio reguliavimo punktai. Naftotiekių ir naftos produktotiekių ilgis Lietuvos teritorijoje yra 491,8 km (2018; naftotiekis Mažeikiai–Būtingė – 91,5 km, naftotiekio Polockas–Mažeikiai dalis Lietuvoje – 225,5 km, naftotiekio Polockas–Biržai–Ventspilis dalis Lietuvoje – 87,4 km ir produktotiekio Polockas–Biržai–Ventspilis dalis Lietuvoje – 87,4 km), jie priklauso bendrovei „ORLEN Lietuva“. Šių naftotiekių ir naftos produktotiekių projektinis pajėgumas – 16,2 mln. t per metus, jais 2017 transportuota 13,2 mln. t žalios naftos ir naftos produktų. Naftos perpumpavimo stotys įrengtos Biržuose ir Joniškyje. 2006 vasarą Rusijai nutraukus žaliavos tiekimą naftotiekiu „Draugystė“ (oficialioji versija – naftotiekio remontas), nafta į Lietuvą importuojama tanklaiviais per Būtingės naftos terminalą.